Bulgarija / Apie šalį

Kelionės lėktuvu / Poilsinės kelionės Bulgarija

Spec. pasiūlymai (20)

Paskutinė minutė (0)

Apie šalį

INFORMACIJA APIE ŠALĮ

Plotas. 110910 kv. km.

Sostinė. Sofija (1,3 mln. gyventojų, 2005 m.)

Geografija.Balkanų pusiasalyje esanti Bulgarija šiaurėje ribojasi su Rumunija, pietuose – su Turkija ir Graikija, vakaruose – su Serbija ir Makedonija, rytuose jos krantus skalauja Juodoji jūra, kurios smėlėta pakrantė tęsiasi net 378 km. Juodoji jūra yra švari, rami ir negili, joje druskos yra net du kartus mažiau nei Viduržemio jūroje, taip pat nėra plėšriųjų žuvų. Daugiau nei pusę šalies teritorijos sudaro kalnai ir kalvos. Rilos ir Pirėnų kalnai yra Alpių tipo. Tai aukščiausi kalnai Bulgarijoje ir visame Balkanų pusiasalyje. Aukščiausia Balkanų viršukalnė – Musala (2924 m). Pagrindinė Bulgarijos upė – Dunojus. Tai gamtos siena su Rumunija.

Klimatas. Vidutinių platumų, pereinantis iš jūrinio į žemyninį šiaurinėje ir vidurinėje šalies dalyje. Pats geriausias oras atostogoms Bulgarijoje būna nuo gegužės vidurio iki rugsėjo vidurio. Švelnų šalies klimatą veikia Viduržemio ir Juodoji jūros. Vasarą čia retai kada būna nepakeliamai karšta, oro temperatūra siekia 25–29 laipsnius šilumos. Vandens temperatūra – 25 laipsniai šilumos. Kalnuotose teritorijose vakarais būna penkiais laipsniais vėsiau nei likusioje šalies dalyje.Naktimis vidutinė oro temperatūra siekia apie 16–19 laipsnių šilumos. Žiemos būna šaltos ir snieguotos.

Gyventojų skaičius: 7,385 mln. gyventojų (2006 m. liepa).

Kalba. Valstybinė kalba – bulgarų, abėcėlė – kirilica. Turistams pagrindiniai užrašai pateikiami lotyniškąja abėcėle. Šalyje galima susikalbėti rusų, anglų, vokiečių ir prancūzų kalbomis.

Religija. 82,6 % stačiatikių, 12,2 % musulmonų, 0,6 %; katalikų, 0,5 % protestantų, 4,1 % kitų. Bulgarijos bažnyčia yra autonominė, valdoma patriarcho.

Šalies valdymas ir politika. Valstybės santvarka – parlamentinė respublika. Galioja 1991 metų konstitucija. Valstybės vadovas – penkeriems metams tiesioginiuose rinkimuose renkamas prezidentas, kuris yra ir kariuomenės vadas. Bulgarijos prezidentu 2006 m. spalio pabaigoje dar vienai kadencijai buvo išrinktas buvęs socialistų lyderis Georgijus Parvanovas. Renkant prezidentą, antrąją vietą pagal balsus užėmęs kandidatas tampa viceprezidentu. Įstatymų leidžiamoji valdžia – Nacionalinis Susirinkimas (Narodo Sobranije), kurio 240 narių renkami tiesioginiuose rinkimuose ketveriems metams. Priimant konstitucijos pataisas, renkamas 400 narių Didysis Nacionalinis Susirinkimas. Vykdomoji valdžia – Ministrų Taryba. Bulgarijoje prezidentas neturi plačių įgaliojimų – daugiausia valdžios sutelkta ministro pirmininko rankose, kuriuo nuo 2005 m. rugpjūčio yra Sergejus Staniševas, pakeitęs Simeoną Borizovą-Kobergą, buvusį Bulgarijos monarchą. Sritis administruoja Ministrų Tarybos skiriami valdytojai. Savivaldybių tarybos renkamos 4 metams. Pagrindinis politinis susivienijimas – Demokratinių jėgų sąjunga, sudaryta iš 12 organizacijų (Bulgarijos žemdirbių liaudies sąjunga, Bulgarijos socialdemokratų partija, Demokratų partija ir kt.). Kitos partijos – nacionalinis judėjimas Simeonas II, Bulgarijos socialistų partija, turkų mažumos partija „Judėjimas dėl teisių ir laisvių“. Bulgarija suskirstyta į 28 sritis (oblasti).

Ekonomika. Ekonomiškai nestipri valstybė. Svarbiausios apdirbamosios pramonės šakos chemijos ir naftos chemijos, metalurgija ir mašinų gamyba. Naftos pramonė perdirba daugiausia atvežtinę žaliavą. Bulgarijoje gaminami elektrovežiai, motorvežiai, liftai, maisto, lengvosios pramonės, kasybos įranga. Maisto pramonėje svarbiausios šakos yra tabako, cukraus, vyno, augalinio aliejaus gamyba, vaisių ir daržovių, mėsos ir žuvų perdirbimas. Bulgarija užima pirmąją vietą pasaulyje pagal rožių aliejaus gamybą ir eksportą. Žemdirbystė sukuria 60 proc. žemės ūkio produkcijos. Auginami javai, saulėgrąžos, ryžiai, taip pat mėtos, levandos, rožės, vilnamedžiai, plėtojama sodininkystė. Veisiami galvijai, kiaulės, avys ir ožkos.

Ištekliai. Bulgarijoje kasama lignitas ir rusvosios anglys, akmens anglys, šiek tiek išgaunama naftos ir gamtinių dujų. Be to, kasama geležis, varis, cinkas, švinas, manganas, auksas, sidabras ir boksitai. Apie 40 proc. elektros energijos pagamina viena seniausių Europoje Kozlodujaus atominė elektrinė, tačiau Bulgarija, kaip ir Lietuva, stodama į Europos Sąjungą turi įsipareigoti uždaryti keturis atominės elektrinės reaktorius. Du iš jų jau uždaryti.

Valgiai.Bulgarų virtuvei įtakos turėjo ir Centrinės Azijos, ir Viduržemio jūros regiono virtuvių tradicijų mišinys. Joje gausu aštrių prieskonių ir daržovių. Mėsa – daugelio patiekalų pagrindinė dalis. Svečiuojantis šalyje rekomenduojama paragauti giuveš (mėsos patiekalas, paruoštas su daržovėmis, bulvėmis ir rūgpieniu), kebap (įvairių rūšių mėsa su daržovėmis), kiufteta (kepti mėsos kotletai), miš maš (kiaušiniai su pomidorais, pipirais ir brynza), musaka (malta mėsa su bulvėmis, kiaušiniais ir baklažanais), sarmi (balandėliai iš kopūstų ar vynuogių lapų), tarator (šalta rūgpienio sriuba su agurkais, sviestu ir prieskoniais), garaš (šokoladinis tortas). Popuriari daugelio patiekalų sudedamoji dalis – sūris brynza, gaminamas iš avies pieno: kaškaval (geltona brynza), banica (tešla, įdaryta brynza), imambajaldy (baklažanai, įdaryti įvairiomis daržovėmis ar mėsa).

Alkoholiniai gėrimai. Bulgarijos vyndarystė turi labai senas tradicijas ir yra vienas seniausių bulgarų verslų. Vynus galima suskirstyti į rūšinius ir kupažinius, t. y. gaminamus maišant kelias vynų rūšis. Rūšiniai vynai: „Sophia Merlot“, „Sophia Cabernet Sauvignon“, „Sophia Muscat Melnik“, „Manastirsko Szuszukane“ („Mavrud“ vynuogių rūšis), „Rosenthaler Kadarka“ („Gamza“ vynuogių rūšis). „Cabernet Sauvignon“ vynuogės, iš kurių gaminamas „Cabernet Sauvignon“ vynas, auga ir noksta Suhindolo regione. Būtent šio regiono specifinės dirvožemio ir klimato sąlygos atskleidžia puikiausias „Cabernet Sauvignon“ vynuogių savybes. Be to, šio vyno gamybai naudojamos tik rinktinės vynuogės, o vynas 30 mėnesių brandinamas ąžuolo statinėse.

Be to, Bulgarijoje galima paragauti įvairių stipriųjų gėrimų: grapa, rakijos, ir uzo, bei mastikos- anyžinės degtinės, gaminamos iš kviečių ir anyžių aliejaus.

Istoriniai faktai.Pirmieji žmogaus pėdsakai čia sutinkami daugiau kaip prieš 100 tūkst. metų. Bulgarijos istoriją veikė daugelio šalių kultūra. Šiuolaikinė bulgarų tauta susidarė iš dviejų kultūrų: bulgarų, vietinių tiurkų, kurie atkeliavo iš Vidurio Azijos ir apgyvendino Balkanų pusiasalį VII a., ir slavų genčių, kurios atsikraustė amžiumi anksčiau. 681 m. šios grupės kartu suformavo Pirmąją Bulgarų imperiją, kurioje viena su kita asimiliavosi ir davė pradžią šiuolaikinei bulgarų tautai. Bulgarų tautai įtaką taip pat darė vietinės gentys, pavyzdžiui, trakai ir gotai, gyvenę čia dar prieš atsikraustant slavams. Bulgarai lingvistiškai artimi makedonams. Bulgarų teritoriją valdė katalikai, slavai, bizantiečiai, turkai, tačiau daugiausiai įtakos turėjo Vidurinės Azijos bulgarai. Jų valdymas plėtėsi, kol pasiekė dabartines šalies ribas ir Makedoniją (daugelis dar ir dabar Makedonijos gyventojus vadina bulgarais). Išskirtinis Bulgarijos istorijos periodas – brolių Kirilo ir Mefodijaus slaviškų rašmenų sudarymas, o po 10 m. – kunigaikščio Baryso ir visos Bulgarijos krikštas. Bulgarija tampa visų Balkanų tautų kultūros centru. Auksinis amžius Bulgarijos istorijoje baigėsi 1389 m., kai turkai nugalėjo jungtinę bulgarų armiją. Tokia karo baigtis turėjo įtakos tolimesniam bulgarų kultūros vystymuisi visus 500 metų. Iš turkų išsivaduoti bulgarams padėjo Rusija. Po Antrojo pasaulinio karo Bulgarija tapo komunistine respublika, šalies karalius Simeonas Koburgas emigravo. Tik po pusės amžiaus, 1986 m. lapkritį, sugriuvus Rytų blokui, Bulgarija galėjo atsikvėpti. Valstybė tapo savarankiška parlamentine respublika, kuri nuo 1995 m. bendradarbiauja su Europos Sąjunga. Į Bulgariją Simeonas sugrįžo tik 2001 m., kai šalis vėl atkūrė nepriklausomybę. Jis tapo vyriausybės vadovu. 2004 m. šalis įstojo į NATO, 2007 m. tapo Europos Sąjungos nare.

ŠALIES SPECIFIKA

Išskirtiniai šalies bruožai. Bulgarijoje, Varnos kapavietėse, 1972 metais buvo iškastas pats seniausias pasaulyje lobis, kuris susideda iš daugiau kaip 3 tūkst. daiktų, o jų amžius siekia 4 tūkst. m. pr. Kr. Jau 1973 m. iš šio lobio parengta ekspozicija ėmė keliauti po pasaulį. Likusi lobio dalis saugoma Varnos istorijos muziejuje. Varnos kapaviečių tyrinėjimai pakeitė ir teoriją apie civilizacijos atsiradimo vietą, nes kapavietės yra daug senesnės nei Egipte ar Mesopotamijoje.

Apie 10 kilometrų už Varnos yra Pobity Kamni vietovė. Tai tikrų tikriausias akmenų miškas, kuriam analogų nėra visame pasaulyje. 50 kv. km teritorijoje yra viena didelė centrinė akmenų miško grupė ir dar 15 kitų mažesnių grupelių, kurios tapo tarptautinio turizmo objektu. Viso pasaulio geologai važiavo čia ir bandė įminti akmenų paslaptį. Bulgarai teigia, kad akmeninis miškas – tai išskirtinai stiprią energiją skleidžiantis rajonas.

Ypač sena chorinio dainavimo tradicija. Didžiulį pasisekimą dėl savito stiliaus turi Bulgarijos valstybinis choras, tarptautinį pripažinimą gavo ir moterų choras „Angelite“.

Nuo XIII–XIV a. Bulgarijos vardą garsina šios šalies ikonų tapytojai. Tarnovo tapybos mokyklos auklėtiniai apeina įprastas ikonų tapybos taisykles ir puoselėja Rytų bažnyčios meną.

Be galo mėgstamas ir puoselėjamas bulgarų lėlių teatras. Tai pramoga ne tik vaikams, bet ir suaugusiems.

Bulgarai jau nuo senų senovės puoselėja ir įvairius amatus: vario kalvininkystę, medžio drožybą, puodininkystę.

Viešbučių specifika. Beveik nėra viešbučių, turinčių privatų paplūdimį. Visi paplūdimiai Varnos regiono kurortuose vieši, už gultus ir lietsargius reikia mokėti papildomai. Šalis ilgą laiką priklausė komunistiniam rėžimui, todėl dauguma viešbučių iš išorės lietuvaičiams primena senus laikus, tačiau kambarius ir vidines teritorijas dauguma siūlomų viešbučių jau yra renovavę.

Tautos būdo bruožai. Tai paprasta, rimta ir daug iškentėjusitauta. Bulgarijoje daug kas susipynę. Korupcija ir žmonių nuoširdumas, svetingumas. Daugelis žmonių, gyvendami labai skurdžiai, visada mielai laukia svečių, atiduoda jiems visą šilumą ir visas gėrybes, kokių tik turi tuo metu namuose. Patys bulgarai optimistiškai stengiasi žiūrėti į ateitį šalyje. Nors problemų labai daug, bent jau didžioji dalis stengiasi dirbti ir dirba darbus, už kuriuos labai menkai atlyginama. Bulgarijoje sklando posakis „bulgariškas reikalas“, kuris apibūdina atmestinai atliktą darbą. Jis labai taiklus.

Ką verta išbandyti šalyje. Norint pajusti tikrąją šalies dvasią, reikėtų aplankyti bulgarų kaimus ir susipažinti su vietos gyventojais, jų papročiais, buitimi, religija ir tradicijomis. Senoviniuose Batos, Emonos, Erkečo, Kulevchos, Kazaško kaimuose visada atsiras galimybė pasiklausyti melodingų bulgarų dainų, dalyvauti jų folkloriniuose vakaruose. Etnografųtvirtinimu, Bulgarijoje yra daugiau kaip 10 tūkst. įvairių papročių ir tradicijų, susijusių su bulgarų šventėmis. Tokių švenčių itin gausu žiemą, pavasarį, bet jų netrūksta ir vasarą.

Unikaliausias suvenyras iš Bulgarijos – rožių aliejus ir iš jo pagamintas alkoholinis gėrimas (20 laipsnių stiprumo gaminamas moterims, 40 – vyrams). Bulgarijos kurortuose daug sveikatingumo centrų, labai populiarių tarp poilsiautojų, kurie atostogaudami nori ne tik mėgautis jūros ir saulės teikiamais malonumais, bet ir sustiprinti sveikatą įvairiomis medicinos procedūromis, naudojančiomis natūralias gydomąsias priemones.

Šalies keistenybės. Bulgarijoje labai lengva patekti į bendravimo aklavietę, mat bulgarai linksėdami galva sako „ne“, ir atvirkščiai, ją purtydami sako „taip“ – tokia yra tautinė maniera. Įspūdingiausias Bulgarijos žmonių ritualas – ugnies šokiai (bulg. „nestinarstvo“). Skambant būgnų ir dūdelių garsams, transo apimti šokėjai basomis šoka ant žarijų, laikydami rankose šv. Konstantino ikoną.

Vietos, kurias būtina pamatyti šalyje. Saulėto Kranto apylinkėse vertėtų aplankyti vieną seniausių Bulgarijoje Nesebaro miestelį, kuris įkurtas daugiau kaip prieš tūkstantį metų. Tai milžiniškas muziejus po atviru dangumi su gausybe pačių gražiausių apylinkės cerkvių, kuriose keistai susimaišiusios slavų ir graikų architektūros tradicijos. Nereikėtų pamiršti ir Rilos vienuolyno kalnuose netoli Plovdivo. Taip pat verta aplankyti Rožių slėnį, į kurį XVII a. turkai atvežė tūkstančius rožių sodinukų.