Egiptas / Apie šalį

Kelionės lėktuvu / Poilsinės kelionės Egiptas

Spec. pasiūlymai (40)

Paskutinė minutė (0)

Apie šalį

INFORMACIJA APIE ŠALĮ

Plotas. 1 001 450 kv. km.

Sostinė. Kairas (17 mln. gyventojų).

Geografinė padėtis.Egiptas – šalis, kuri yra natūrali kryžkelė tarp trijų žemynų: Afrikos, Azijos ir Europos. Šiaurėje Egiptas ribojasi su Viduržemio jūra, pietuose – su Sudanu, vakaruose – su Libija ir rytuose – su Raudonąja jūra bei Izraeliu. Į rytus nuo Nilo upės driekiasi Rytų (Arabijos) dykuma, į vakarus – Vakarų (Libijos) dykuma, kuri užima du trečdalius Egipto ploto.

Klimatas. Egipto klimatas – tropinis žemyninis. Jis karštas ir sausas. Saulėtų dienų čia daugiau negu kokiame nors kitame pasaulio kampelyje. Vasarą oro temperatūra Kaire dieną svyruoja nuo 35 iki 40 laipsnių karščio, žiemą būna 15–20 laipsnių šilumos. Raudonosios jūros pakrantėje vidutinė temperatūra nuo birželio iki rugpjūčio – 35–38 laipsniai karščio, o nuo lapkričio iki kovo mėnesio laikosi 23–27 laipsniai šilumos. Nakties temperatūra dažniausiai 10 laipsnių žemesnė. Naktį Kaire ir Viduržemio jūros pakrantėje temperatūra kartais nukrinta iki 8 laipsnių. Dykumose oro temperatūros svyravimai dar didesni – nuo nepakeliamo karščio dieną iki geliančio šalčio naktį. Daugiausia lietaus iškrinta Aleksandrijoje (apie 19 cm per metus), kai tuo tarpu į pietus link Asuano 5 metų kritulių vidurkis yra apie 10 mm. Khargoje (Vakarų dykuma) yra buvę, kad per 17 metų neiškrito jokių kritulių.

Gyventojai. 80,34 mln. gyventojų (2007 m. balandį). Net 90 proc. gyventojų susitelkę Nilo upės deltoje ir slėnyje. Ten tankumas – 1900 žmonių kv. kilometre, tačiau visa likusi teritorija beveik negyvenama dėl sauso klimato ir vandens stygiaus.

Kalba. Valstybinė kalba – arabų. Šnekamoji kalba labai skiriasi nuo klasikinės arabų kalbos. Pajūrio kurortuose yra populiarios anglų, vokiečių, italų, prancūzų ir rusų kalbos.

Religija. Dominuojanti religija – islamas. Apie 90 proc. Egipto gyventojų yra musulmonai. Dauguma likusiųjų – krikščionys koptai.

Šalies valdymas ir politika. Pagal 1971 m. konstituciją, Egiptas yra respublika. Valstybės vadovas – prezidentas, renkamas 6 metams. Jo kandidatūrą siūlo Liaudies susirinkimas, kurią turi patvirtinti gyventojai visuotinu referendumu. Nuo 1981 metų jau 27 metus Egiptą valdo Prezidentas Mohamedas Hosnis Mubarakas, einantis šias pareigas penktą kadenciją. Prezidentas skiria vieną ar kelis viceprezidentus, ministrą pirmininką, ministrų kabinetą ir 26 gubernatorius. Nuo 2004 m. liepos Ministru Pirmininku išrinktas Ahmedas Nazifas (2008 m. balandžio mėnesio duomenys).

Įstatymus leidžia dviejų rūmų parlamentas, kurį sudaro Liaudies susirinkimas ir Patariamoji taryba. Liaudies susirinkimą sudaro 454 nariai, renkami 5 metams. Patariamoji taryba tik teikia konsultacijas. Vykdomoji valdžia priklauso prezidentui, viceprezidentams ir Ministrų kabinetui, kurio nariai turi būti ne jaunesni kaip 35 metų.

Egiptas suskirstytas į 26 gubernijas („muhafazat“).

Ekonomika. Agrarinė-industrinė valstybė. Labiausiai išplėtota gavybos, tekstilės, maisto, chemijos pramonė, statyba, metalurgija, cemento gamyba. Svarbiausi pramonės centrai – Kairas, Aleksandrija, Port Saidas, Suecas. Tarptautinis Sueco kanalas Egiptui uždirba apie 70 mln. dolerių per savaitę. Per Suecą perplukdoma apie 15 proc. pasaulio krovinių bei 20 proc. visos pasaulio naftos.

Nilo slėnyje klesti žemdirbystė. Žemės ūkis intensyvus, gaunami du arba trys derliai per metus. Vyrauja smulkūs ūkiai. Auginami vilnamedžiai, ryžiai, kukurūzai, kviečiai, miežiai, soros, pupos, pomidorai, cukranendrės, citrinmedžiai, datulės. Žemdirbiai raginami pradėti auginti vynuoges be kauliukų, melionus, mangus ir braškes. Plėtojama gyvulininkystė – galvijai, buivolai, avys, asilai, ožkos.

Bendra šalies urbanizacija yra 45 proc.

Ypatingas dėmesys šalyje skiriamas turizmui. Šalį kasmet aplanko apie 9 mln. užsienio turistų.

Ištekliai. Naftos bendrieji ištekliai skaičiuojami 2,9 mlrd. barelių. Daugiausia jų yra Sinajaus pusiasalyje, prie Sueco įlankos ir Egipto šiaurės vakaruose. Gamtinių dujų ištekliai sudaro apie 1000 mlrd. kubinių metrų, daugiausia jų išgaunama Abu Kyro telkinyje. Egipte taip pat kasama geležies rūda, mangano rūda, asbestas, gipsas ir anhidritas, nemažai išgaunama druskos, randama fosfatų ir fosforitų.

Valgiai. Egiptiečių virtuvė yra labai įvairi, su geriausiomis Artimųjų Rytų virtuvės tradicijomis. Tradiciniai patiekalai: „foul“ (pupelių patiekalai), „humus“ (viščiukas), „hamam mahshi“ (balandis), „koshari“ (makaronų, ryžių, juodųjų lęšių, keptų svogūnų ir pomidorų padažo mišinys), „tahina“ (sezamo sėklų piurė su citrinos sultimis ir česnaku), „babaganoush“ (piurė iš keptų baklažanų su sezamo sėklų padažu), „kofta“ (kotletai iš avienos arba jautienos), kebabai (avienos, jautienos, vištienos), labai populiarūs žuvies ir jūros gėrybių patiekalai. Desertai: „baklava“ (sluoksniuoti kepiniai, įdaryti pistacijomis, smulkintais riešutais, mirkyti pieno ir medaus sirupe), „ommu ali“ (kepiniai iš ryžių, razinų, kokoso riešutų ir pieno), „mahallabiyah“ (pieno kremas, plaktas su kukurūzais ar ryžiais, apibarstytas smulkintais riešutais), ypač populiarios šviežiai spaustos vaisių sultys (mangų, guavų, citrinų, apelsinų, granatų), „karkade“ (hibisko, dar vadinamo Sudano rože, gėrimas, gali būti patiekiamas atšaldytas arba karštas, kaip arbata).

Alkoholiniai gėrimai. Musulmonams gerti alkoholinius gėrimus draudžiama, tačiau pasivaišinti keliomis taurelėmis didesnėje šalies dalyje toleruojama. Alkoholinių gėrimų (taip pat alaus) vartojimas reglamentuojamas. Oro uostuose ir didžiuosiuose miestuose yra po kelias alkoholinių gėrimų parduotuves be muito (TAX FREE). Kurortuose galima įsigyti alkoholio tik atvykus į šalį (per fiksuotą laiko tarpą – dažniausiai 24 val. nuo atvykimo dienos) specializuotose parduotuvėse. Vietinės gamybos alkoholiniai gėrimai: „stella“ir„sakkara“(alus); populiariausi vynai: „Omar Khayyam“, „Obelisk“, „Grand Marquis“ (raudonasis ir baltasis) ir „Cru de Ptolemees“ (baltasis).

Istoriniai faktai. Pats garsiausias Naujosios karalystės valdovas – Ramzis II Didysis, karvedys, politikas ir diplomatas. 1258 m. pr. m. e. jis sudarė pirmąją pasaulyje žinomą taikos sutartį su hetitų valstybės valdovu Hatusiliu III. Tai pirmas kartas istorijoje, kada karas vyko ne iki kurios nors pusės galutinės pergalės, o baigėsi taikos derybomis. Egiptologai įrodė, kad Ramzio II laikais Egiptas pasiekė didžiausios savo šlovės apogėjų.

664 m. pr. m. e. į Egiptą įsiveržia asirai ir jį užkariauja, 525 pr. m. e. Egiptą užima persai ir valdo iki 332 m. pr. m. e., kol Egiptą užkariauja Makedonijos karalius Aleksandras Didysis. Prasideda helenizmo epocha. Nuo 304 pr. m. e. Egiptą ima valdyti Aleksandro brolio Ptolemėjaus įkurta Ptolemėjų dinastija (iki 30 m. pr. m. e.). Egipto žlugimas siejamas su faraonės Kleopatros VII vardu, kuri pradėjo dinastinius karus su savo broliais ir vyrais (Ptolemėjai XIII ir XIV) ir pasikvietė į pagalbą Romos armiją. Kleopatra nusižudė 30 pr. m. e., o Egipto sosto paveldėtoją – Kleopatros ir Gajaus Julijaus Cezario septyniolikmetį sūnų Cezarioną – tais pačiais metais nužudė būsimasis Romos imperatorius Gajus Julijus Oktavianas Augustas. Egiptas atsiduria Romos valdžioje. Romėnai valdo Egiptą nuo 30 m. pr. m. e. iki 638 m. e. m. 640 m. e. m. Egiptą užkariauja pranašo Mahometo suvienyti arabai. Jų valdymas tęsiasi iki šiol.

1798 m. Egiptą okupuoja Prancūzijos armija su Napoleonu Bonapartu. Kartu su Napoleono armija į Egiptą atkeliauja ir pirmieji archeologai. Būtent tuo metu, 1799 m., netoli Rozetės miesto, Napoleono armijos karininkas atranda juodo bazalto akmenį, išmargintą rašmenimis. Šis akmuo vėliau pavadinamas Rozetės akmeniu ir tampa viso egiptologijos mokslo pradžia, kai 1822 metais jį iššifruoja prancūzų egiptologas Žanas Fransua Šampoljonas.