Graikija / Apie šalį

Kelionės lėktuvu / Poilsinės kelionės Graikija

Spec. pasiūlymai (40)

Paskutinė minutė (0)

Apie šalį

INFORMACIJA APIE ŠALĮ

Plotas. Graikijos – 131 957 kv. km., Kretos salos – 8 400 kv. km., Santorino salos – 73 kv. km, Rodo salos – 1 400 kv. km, Chalkidikės pusiasalio – 2 918 kv. km.

Sostinė. Atėnai, 4, 2 mln. gyventojų (2006 m.)

Geografija. Valstybė Europos pietryčiuose, visada buvo kryžkelė tarp Europos ir Mažosios Azijos, Europos ir Afrikos. Ji užima Balkanų pusiasalio pietinę dalį ir turi daugiau negu 2000 salų (19% visos teritorijos). Didžiausios salos: Kreta (Viduržemio jūra), Euboja, Lesbas, Chijas, Kikladų, pietų ir šiaurės Sporadų salynai (Egėjo jūra), Jonijos salynas (Jonijos jūra). Šiaurėje ribojasi su Albanija, su buvusia Jugoslavijos respublika Makedonija, Bulgarija, Turkija; vakaruose šalį skalauja Jonijos, rytuose – Egėjo, pietinius Kretos krantus – Libijos jūra. Bendras sausumos sienų ilgis – 1210 km. Pakrantės ilgis – 13 676 km. 70% šalies teritorijos užima kalnai (aukščiausias iš jų – Olimpo kalnas, 2917 m aukščio).

Klimatas. Graikijos klimatas yra būdingas Viduržemio jūros pakrantei – nešaltos ir drėgnos žiemos, karštos ir sausos vasaros. Didžiausioje Graikijos saloje – Kretoje – šilti orai išsilaiko ilgiausiai. Pietinėse pakrantėse maudytis galima nuo balandžio vidurio iki lapkričio mėnesio. Liepos ir rugpjūčio mėnesiai patys šilčiausi, tada temperatūra beveik visoje šalyje pakyla iki 40 laipsnių karščio. Lietingasis sezonas daugelyje Graikijos rajonų prasideda maždaug lapkričio viduryje ir tęsiasi iki vasario mėnesio.

Gyventojai. 10, 68 mln. (2006 m.). Kretos saloje – 623 tūkst., Santorino saloje – 9, 7 tūkst., Rodo saloje – 110 tūkst., Chalkidikėje – 109 tūkst. (2006 m.).

Kalba. Graikų. Dabartinė kalba (naujoji graikų kalba) gerokai skiriasi nuo tos, kuria kalbėjo antikos laikais. Šiandien graikai mokosi dviejų kalbų – senovinės rašytinės ir dabartinės šnekamosios. Kurortiniuose miestuose nesunkiai galima susikalbėti anglų, prancūzų, vokiečių ar italų kalbomis.

Religija. Graikija – vienintelė pasaulyje oficiali stačiatikių valstybė. Šventikų vaidmuo graikų gyvenime labai didelis, jie yra pripažinti bendruomenių vadovai. Maldos namuose statulos nestatomos, kabo tik šventųjų paveikslai – ikonos. Didžioji dauguma – graikai ortodoksai (98%), musulmonai – 1,3 %, kiti – 0,7%.

Šalies valdymas ir politika. Graikijos valstybės santvarka – parlamentinė respublika, monarchijos atsisakyta 1974 m. referendume. Konstitucija priimta 1975 m. birželio 11 d. Įstatymus leidžia vienerių rūmų Parlamentas (Vouli ton Ellinon). 300 parlamento narių, išskyrus 12 valstybės deputatų, skiria politinės partijos, proporcingai balsų skaičiui, gautam per rinkimus. Valstybės vadovas – prezidentas, kurį parlamentas renka penkeriems metams (ne daugiau kaip 2 kadencijoms). Įstatymus aprobuoja prezidentas. Prezidentu nuo 2005 m. kovo išrinktas Karolos Papoulias. Vykdomoji valdžia priklauso Ministrų kabinetui ir ministrui pirmininkui. Ministrą pirmininką skiria prezidentas. Ministras pirmininkas – Kostas Karamanlis (nuo 2004 m. kovo). Vyriausybės sudėtį tvirtina prezidentas, kandidatūras teikia ministras pirmininkas. Šalis yra suskirstyta į 13 administracinių regionų ir 51 prefektūrą. Svarbiausios partijos: Visos Graikijos socialistinis judėjimas, Naujoji demokratija, Graikijos komunistų partija, Kairės ir progreso koalicija.

Ekonomika. Graikija – agrarinė industrinė kapitalistinė šalis. Užsienio kapitalas (ypač JAV, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos) daugiausia investuojamas į kalnakasybos, laivų statybos, chemijos pramonės, transporto sritis. Pramonės produkcija sudaro apie 30% bendrojo nacionalinio produkto. Seniausia yra tekstilės ir maisto pramonė. Audžiami vilnoniai, medvilniniai, sintetiniai audiniai, kilimai. Išplėtota siuvimo pramonė. Šalyje gaminama vynas, aliejus, cukrus, vaisių konservai, sultys. Svarbiausi augalai: alyvmedžiai (jų šalyje auga apie 120 milijonų), tabakas (ypač aukštos kokybės Makedonijos ir Trakijos) ir medvilnė, kuri auginama Tesalijos, Makedonijos, Trakijos, Bojotijos lygumose. Labai daug vynuogių, citrusų (ypač apelsinų ir citrinų) ir alyvmedžių sodinama Peloponeso, vakarų Graikijos pakraščių rajonuose ir pietų salose. Prie Korinto įlankos ir Kretos salos auginamos vynuogės, iš kurių gaminamos razinos. Pagal alyvų aliejaus gamybą Graikija užima III vietą pasaulyje (po Italijos ir Ispanijos).

Ištekliai. Rusvųjų anglių iškasama prie Atėnų, Florinoje, Eubojos saloje ir Peloponeso pusiasalyje. Didelė jų dalis sunaudojama elektros energijos gamybai. Geležies rūda kasama prie Lavrijo ir Larimnos, Egėjo jūros salose, piritas — Makedonijoje ir Peloponese, magnezitas — Chalkidikės pusiasalyje, Eubojos ir Lesbo salose, chromo rūda – prie Aliakmono upės ir Tėbų, baritas — Milo saloje, boksitas — Korinto įlankos pakrantėje, mangano rūda (nedaug) – Peloponeso pusiasalyje, prie Dramos ir Andro saloje, marmuras randamas Atikoje, Peloponese, Egėjo jūros salose. Graikijoje iškasama ir nemažai sidabro.

Valgiai. Graikų virtuvė – tai visų pirma tradicijos, o paskui alyvuogės, fetos sūris, vynas, daug vaisių, jūros gėrybių ir mėsos. Kaip ir daugelyje pietų Europos šalių, pusryčiai Graikijoje kuklūs. Juos sudaro kava, arbata, sultys, duona, sviestas, džemas arba medus, pyragaičiai. Tačiau vakarienė būna gausi ir soti. Tipiškų nacionalinių valgių rasite graikų tavernose. Graikiškai virtuvei būdingas riebokas ir daug prieskonių turintis maistas. Daug nacionalinių patiekalų gaminama iš avienos ir veršienos. Kepimui beveik visada vartojamas vien tik alyvuogių aliejus.

Populiariausi graikiškos virtuvės patiekalai –graikiškos salotos, tirštas jogurtas su česnakais ir agurkais (tzatziki), kepti, ryžiais ir mėsa įdaryti pomidorai (gemista), krevetės, omarai, kepti baklažanai (melitzanes), pudingas arba suflė iš makaronų (pasticijo), žuvų ikrų salotos (taramosalata), kepti aštuonkojai (chtapodja). Nepakartojami saldumynai – graikiški pyragėliai su migdolais, sirupu ir medumi. Graikijoje populiarūs ir į lietuviškus balandėlius panašūs patiekalai, tik mėsa sukama ne į kopūsto, bet į vynuogių lapus (dolmades). Graikai mėgsta ir įvairius šašlykus, keptus kalmarus, šaltą kavą (frappe). Moussakas – graikų nacionalinis valgis, gaminamas iš kepto ėriuko ir baklažanų. Pastarieji suraikomi ir pakepinami aliejuje; vėliau dedami sluoksniais į indą, kuriame sumaišomi su malta ėriuko mėsa, svogūnais, pomidorų padažu ir prieskoniais. Tada ant mėsos ir daržovių užpilamas bešamelio padažas su trintu sūriu ir viskas dedama į orkaitę ar krosnį. Kartais indo dugne pridedama supjaustytų bulvių.

Alkoholiniai gėrimai. Iš alkoholinių gėrimų populiarus jaunas vynas Retsina. Tai tradicinis Graikijos vynas, o jo darymo tradicijos siekia Homero laikus. Šis vynas neturi analogų pasaulyje, nes jo gamybai naudojami pušies sakai. Retsina daroma iš vietinių vynuogių veislių Savatiano ir Rhoditis. Taip pat mėgstama Ouzo – graikiška anyžinė degtinė, praskiesta vandeniu, nuo kurio gėrimas tampa baltos spalvos, ir rakija – labai stipri vynuogių degtinė. Graikijoje gaminamas konjakas Metaxa taip pat yra gerai žinomas už šalies ribų.

Istoriniai faktai. Graikija – tai šalis, kurioje susilieja Rytų ir Vakarų kultūros. Tai šalis, kurioje gimė demokratija, menas, Olimpinės žaidynės. Graikijai pavadinimą davė romėnai. Tikrasis valstybės pavadinimas – ,,Ellada“, senąja kalba – ,,Ellas“. Šis vietovardis kilo iš Senovės Graikijos gyventojų helenų, kurie savo civilizaciją, žinomą Helados vardu, sukūrė III–II tūkstantmetyje prieš Kristų. Graikijos istorijoje galima išskirti bent du ryškius jos kultūros klestėjimo laikotarpius. Pirmasis – tai antikinė Graikija, gyvavusi iki jos prijungimo prie Romos imperijos 146 m. pr. Kr., antrasis – nuo 395 m. po Kr., kai Romos imperija suskilo į Rytų ir Vakarų imperijas, iki 1453 m., kai Rytų, arba Bizantijos, imperiją galutinai užkariavo turkai osmanai. Naujoji Graikijos valstybės istorija skaičiuojama nuo jos išsivadavimo iš Turkijos jungo 1830 m. 1952 m. Graikija buvo priimta į NATO, o 1981 m. tapo Europos Sąjungos nare.

 

NAUDINGI PATARIMAI

Elektra. 220 V, 50 Hz.

Telefonas. Šalies kodas – 30, Atėnų – 210, Salonikų – 2310, Herakliono (Kreta) – 2810. Tarptautinis kodas iš Graikijos – 00. Telefonų automatuose naudojamos 4 EUR vertės kortelės, kurių galite įsigyti kioskuose, nedideliuose prekybos centruose. Pašto darbo laikas: 08.00–14.00 pirmadieniais – penktadieniais ir 08.00–13.30 šeštadieniais.

Pinigai. Graikijos piniginis vienetas – euras. Cirkuliuoja 5, 10, 20, 50, 100, 200 ir 500 eurų nominalų banknotai ir 1, 2, 5, 10, 20, 50 centų, 1 ir 2 eurų vertės monetos. Bankai dirba: 08.00–14.00 pirmadieniais–penktadieniais. Turistiniu sezonu dauguma bankų dirba ir po pietų.

Parduotuvių darbo laikas. Nedidelių privačių parduotuvėlių darbo laikas nėra nustatytas, jos dirba savo nuožiūra, dažniausiai tai būna nuo 10 val. ryto iki 22 val. vakaro. Didžiosios parduotuvės dirba iki 21 val. Pietų pertrauka (graikiška siesta) yra nuo 14 val. arba nuo 15 val. iki 17–18 val.

Geriamasis vanduo.Negerkite vandens iš čiaupo! Gazuoto ar negazuoto mineralinio vandens galima nusipirkti kiekviename bare, restorane ar parduotuvėje.

Arbatpinigiai. 10% yra pridedama prie viešbučių ir restoranų sąskaitų. Kambarinėms taip pat reiktų palikti smulkių pinigų.

Apranga. Vasara Graikijoje būna karšta ir sausa, todėl drabužiai turėtų būti lengvi, avalynė patogi. Jokių ypatingų reikalavimų nėra. Aukštesnės klasės viešbučiuose einant į restoranus patartina rengtis puošniau (vyrai turėtų būti su ilgomis kelnėmis; moterys – su suknelėmis). Lankantis vienuolynuose derėtų vilkėti uždarais drabužiais, nesivilkti šortų.

Gydytojai ir ligoninės. Staigios ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju kreipkitės į gydytoją arba išsikvieskite jį per viešbučio administratorių. Vykdami į kelionę, įsigykite medicininių išlaidų draudimą. Atidžiai perskaitykite visą informaciją, pateiktą Jūsų draudimo polise, išsiaiškinkite, kokia nustatyta draudimo išmokos mokėjimo tvarka (kokie dokumentai turi būti pateikiami Jūsų draudimo kompanijai, nutikus draudiminiam įvykiui, jeigu sąskaitas apmokate patys). Dažniausiai draudimo kompanijos už medicinos paslaugas reikalauja šių dokumentų: gydytojo pažymos, kurioje nurodyta diagnozė, gydymo išlaidų sąskaitos, patvirtintos gydytojo parašu ir antspaudu, vaistų receptų ir vaistų apmokėjimo kvitų. Sumokėti pinigai bus grąžinti laiku pateikus draudimo kompanijai reikiamus dokumentus.

Imunoprofilaktika. Privalomų skiepų keliautojams nėra. Rekomenduojama pasiskiepyti nuo hepatito A (atsižvelgiant į aplinkybes). Dėl papildomos informacijos kreipkitės į savo gydytoją arba skambinkite į „Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centrą“ telefonu 8 5 2159273.

Atsargumas. Visada nešiokite galvos apdangalą, saulės akinius, tepkitės apsauginiu kremu. Bent jau pirmosiomis dienomis venkite ilgai būti saulėje, nes galite greitai perkaisti. Negerkite labai šaltų gėrimų, nes temperatūrų skirtumas gali sukelti anginą. Pinigus, brangenybes, pasą rekomenduojame saugoti viešbučio seifuose (papildomai sumokėjus už saugojimą). Jei prarasite pasą, turėsite vykti į savo šalies ambasadą Atėnuose.

Fotografavimas ir filmavimas. Strateginių objektų vietose ir oro uostuose draudžiama fotografuoti ir filmuoti. Fotografuojant kai kuriuose muziejuose ir cerkvėse, reikalingas specialus leidimas.

Transportas. Visoje Graikijoje labai patogus kelių tinklas ir reguliarus susisiekimas. Miestuose kursuojančių autobusų bilietėlių galite įsigyti šalia autobusų stotelių esančiuose kioskeliuose. Vykstant tarpmiestiniu autobusu, už kelionę reikia mokėti vairuotojui. Miestuose taip pat kursuoja taksi automobiliai. Dauguma jų turi taksometrus, kurie dirba įvairiais kainų režimais (priklausomai nuo paros laiko, savaitės dienos). Vidutiniškai 1 km kaina yra lygi apie 1 EUR.

Automobilių nuoma. Automobilio nuomos kaina 1 parai priklauso nuo automobilio tipo (45–170 EUR). Nuomotis automobilį gali asmuo, sulaukęs 21 m., turintis tarptautinį vairuotojo pažymėjimą. 

Įvežamų daiktų apribojimai. Keliaujant po Europos Sąjungos šalis nėra ribojama, ką pirkti ir vežtis su savimi, jeigu prekės skirtos asmeniniam naudojimui, o ne perpardavimui. Prekės laikomos skirtos asmeniniam naudojimui, jeigu turite ne daugiau kaip: 800 vnt. cigarečių, 400 vnt. cigarilių, 200 vnt. cigarų, 1 kg tabako, 10 litrų alkoholinių gėrimų, 20 litrų spirituoto vyno (pavyzdžiui, portveino arba chereso), 90 litrų vyno, iš kurio leidžiama iki 60 litrų putojančio vyno, 110 litrų alaus.

 

ŠALIES SPECIFIKA

Išskirtiniai šalies bruožai. Graikija – tai Vakarų civilizacijos lopšys, vieta, kur gimė teatras, filosofija, demokratija, sportinės varžybos. IX a. pr. Kr. Graikijoje sukurta helenų abėcėlė, kuri vėliau tapo visų Europos raidynų pagrindu. Graikų kalba yra viena seniausių Europoje. Pirmosios žinomos enciklopedijos sietinos su antikine Graikija.

Graikijoje stovėjo Dzeuso ir Helijo statulos, kurios buvo priskiriamos prie septynių pasaulio stebuklų. Pasaulio stebuklais buvo laikoma ir Artemidės šventykla Efese, taip pat Mauzoliejus Halikarnase, Faro švyturys Aleksandrijoje, pastatyti graikų apgyvendintose teritorijose. Pirmosios šiuolaikinės Olimpinės žaidynės buvo surengtos Atėnuose 1896 m. Jose dalyvavo 311 vyrų ir nė vienos moters.

Graikija turi ilgiausią kranto liniją Europoje (13 676 km). Daugiau nei du trečdalius šalies teritorijos užima kalnai. Graikijoje yra unikalus, aukštais uolėtais krantais garsėjantis Korinto kanalas.

Viešbučių specifika. Iki šiol Graikijos viešbučiai turėjo nacionalinę klasifikavimo sistemą raidėmis: De Lux, A, B, C, D, E. Šiuo metu Graikijoje vyksta viešbučių perkategorizavimas – pereinama prie kategorizavimo žvaigždutėmis sistemos. Šis procesas yra ilgas, trunkantis keletą metų. Mūsų kataloge yra pateiktos oficialios Graikijos viešbučių kategorijos pagal katalogo ruošimo metu gautą naujausią informaciją iš viešbučių. Dėl šios priežasties vienų viešbučių oficiali kategorija šalyje yra nurodyta žvaigždutėmis, o kitų – raidėmis. „Novaturas“, norėdamas padėti Jums pasirinkti viešbutį, atitinkantį visus Jūsų lūkesčius, pateikia ne tik oficialią viešbučių kategoriją šalyje, bet ir papildomą klasifikaciją, kuri žymima gaubliukais.

Graikijoje viešbučio kategorija priklauso nuo jo vietos, teikiamų paslaugų kiekio ir kokybės, aptarnavimo lygio, nuo viešbučio kambarių dydžio ir jų įrangos. Tačiau kartais tos pačios kategorijos viešbučiai gali skirtis savo naujumu, modernumu, įranga, siūlomų paslaugų kokybe ir gausa.

Kurorto centruose esantys viešbučiai dažniausiai turi mažesnes teritorijas, mažesnius baseinus nei tos pačios kategorijos viešbučiai, esantys toliau nuo miesto centro. Kurortų centruose gausu parduotuvių, tavernų, kavinių, naktinių klubų ar kitų pramogų, kur linksmybės tęsiasi kiaurą parą, todėl tokiose vietose esančius viešbučius labiausiai rekomenduojame aktyvaus naktinio gyvenimo ieškantiems žmonėms.

Graikijoje gausu ir vasarnamių tipo viešbučių. Tai neaukšti nameliai, išsidėstę po viešbučio teritoriją. Kiekvienas namelio kambarys turi savo atskirą įėjimą.

Norėtume atkreipti dėmesį ir į Graikijoje būdingą viešbučių kambarių apstatymą. Kai kuriuose viešbučių kambariuose (ir žemiausios, ir aukščiausios kategorijos) dėl ypatingos specifinės konstrukcijos baldai (lovos, stalai, spintelės ir kt.) yra pritvirtinti prie kambario grindų, todėl jų negalima pajudinti. Šie baldai paprastai būna iškalti iš akmens arba išlieti iš kitokios statybinės medžiagos.

Daugumos viešbučių personalas yra gana pasyvus klientams – nepajusite perdėto dėmesio ar lipšnumo. Yra gerbiamas klientų privatumas ir nesistengiama apriboti klientų įvairiomis taisyklėmis. 

Tautos būdo bruožai. Graikai – linksma, svetinga, temperamentinga, labai emocionali, mėgstanti gardžiai pavalgyti ir gražiai, elegantiškai apsirengti tauta, todėl negailima pinigų madingiems, brangiems rūbams ir avalynei, kavinėms ir tavernoms. Apie devintą valandą vakaro čia prasideda naktinis gyvenimas – beveik visas miestas išeina į gatves, į daugelį kavinių ir restoranų. Vieni šnekučiuojasi, kiti ateina pasiklausyti buzukio muzikos, treti – pašokti sirtakio. Graikų vertybės: protas, laisvė, meilė jūrai, glaudūs šeimos ryšiai. Graikai labai vaišingi, jų svetingumas gali būti net varginantis. Jie šnekūs, artistiški ir aktyvūs. Kalba su patosu, pakiliai. Jausmingumas naudojamas kaip ginklas. Graikai labai daug kalba. Jeigu įsėdote į taksi, būkite pasiruošę išgirsti visas šalies naujienas arba vairuotojo gyvenimo istoriją. Kalbėdami su graikais, neminėkite Kipro ir negirkite turkų.

Karštas klimatas vasarą suformavo vieną graikišką paprotį – nuo 15 iki 18 valandos nemandagu kam nors skambinti, skirti susitikimus. Šį karštymetį graikai skiria popietiniam poilsiui.

Ką verta išbandyti šalyje. Graikijoje švenčių tikrai netrūksta. Čia gyvenimas verda ištisus metus. Šioje šalyje be tradicinių religinių, kultūrinių švenčių, gausu ir įvairiausių festivalių. Šventės dažnai susijusios su vyno darymu. Aišku, jos neapsieina be liaudiškų šokių, dainų, gausių vaišių. Per šventes tradiciškai valgoma aviena. Vasarą vyksta Senovės graikų teatro festivalis. Jis prasideda nuo birželio vidurio ir tęsiasi iki rugsėjo mėnesio. Šis festivalis pritraukia ypač daug žiūrovų, kurie gali mėgautis vaidinimais antikiniuose teatruose ir pasinerti į nesibaigiančias linksmybes.

Graikija garsėja alyvuogių aliejumi ir vaistažolėmis, todėl iš čia daugelis žmonių veža lauktuvių aliejaus ir įvairiausių prieskonių (nuo raudonėlio iki diktamus – vaisto nuo visų ligų).

Kiekvienas Graikijos regionas gamina savo vynus: baltuosius, raudonuosius ir rožinius. Kiekvienam turistui rekomenduojame paragauti specifinio pušų skonio vyno Retsina. Pasimėgaukite šalta graikiška kava frape, paragaukite tzatziki – apetitą žadinančio užkandžio. Jo rasite kiekviename viešbutyje, o nusipirkę tzatziki prieskonių, galėsite grįžę namo suruošti graikišką vakarėlį.

Šalies keistenybės. Graikijoje nepažįstamą žmogų pažinčiai kviečia šokti, todėl jei tikrai norite giliau pažinti šios šalies kultūrą, turite pasidomėti jos muzika ir šokiu.

Graikijoje, kaip ir kituose Viduržemio jūros kraštuose, gyvenimo tempas lėtas. Gyvenimo filosofija yra „siga siga“ („po truputėlį, neskubant“), todėl graikai visada vėluoja į susitikimus, bet visada labai atsiprašo ir įtikinamai pasiaiškina. Kai įsitraukia į karštą diskusiją, nebejaučia laiko.

Graikija iš kitų Europos šalių išsiskiria tuo, kad turi didžiausią prekybos laivyną. Čia daugiausia surūkoma cigarečių (7 cigaretės per dieną 1 gyventojui). Graikijos nacionalinis himnas turi net 158 versijas. Graikija taip pat yra rėksmingiausia Europos Sąjungos narė.

Graikijos gyventojai pirmieji Europoje pradėjo nešioti diržus ir liemenėles.

 

VIETOS, KURIAS BŪTINA PAMATYTI

Kretoje siūlome aplankyti Knoso rūmus ir Herakliono archeologijos muziejų, pasakojančius apie seniausią Europos civilizaciją, gyvavusią 2000 m. pr. Kr., Spinalongos salą – buvusią venecijiečių tvirtovę ir paskutinę raupsuotųjų salą Graikijoje, pėsčiomis pakeliauti po Samarijos tarpeklį (patį ilgiausią visoje Europoje), laivu nuplaukti į Santorino salą – vieną gražiausių ir unikaliausių salų pasaulyje.

Atvykę į Chalkidikės pusiasalį turėsite puikią progą pamatyti Graikijos sostinę Atėnus, aplankyti Kalambakoje esančius Meteorų vienuolynus, kurie pastatyti 600 metrų aukštyje ant stačių uolų viršūnių, nuvykti prie Olimpo – pačio aukščiausio kalno Graikijoje, kur, pasak mitų, buvo įsikūrę dievai, laiveliu apiplaukti legendomis apipintą Atono kalną, kur iki šiol gyvena tik vienuoliai ir atsiskyrėliai.

Rodo saloje pėsčiomis pakeliaukite po salos sostinę Rodą – didžiausią viduramžių miestą visoje Europoje, kur istorija juntama kiekviename žingsnyje. Nuvykite į Lindą – vieną iš trijų antikinių miestų, kuris buvo pastatytas kuriant antikinę Rodo valstybę. Užkopkite į Lindo akropolį, kurio grožis nenusileidžia net garsiajam Atėnų akropoliui. Gamtos mylėtojams siūlome aplankyti drugelių slėnį – tai idiliška ir unikali vieta, kur nuo birželio vidurio iki rugsėjo plazda gausybė margaspalvių drugelių.

Atgal