Kviečiame smagiai praleisti savaitgalį gamtoje! Karmazinų pažintinis pėsčiųjų takas, vingiuojantis Velniakampio kraštovaizdžio draustinyje, skirtas susipažinti su miškingu slėniu tekančia Nerimi, medynų įvairove, mitologine – istorine upės reikšme. Keliaujant galima pamatyti svarbiausias draustinio gamtos ir kultūros vertybes, sužinoti apie senovės lietuvių laidojimo papročius, kadaise klestėjusį sielių plukdymą, augalus ir gyvūnus. Rasite 19 informacinių stendų, įrengtas 4 atokvėpiui skirtas vietas. Tik nepamirškite kuprinės, sumuštinių, vandens ar sulčių, patogaus apavo ir puikios nuotaikos!
Į kelionės kainą įskaičiuota
- Gido - žygeivio paslaugos lietuvių kalba
Į kelionės kainą neįskaičiuota
- Asmeninės išlaidos
- Transportas iki/iš žygio vietos
Pastabos
Kaip atvykti:
Atstumas nuo Vilniaus - 22 km. Iš Vilniaus į pažintinį taką Jūs pateksite važiuodami pro Sudervę Kernavės link. Likus 1 km iki Dūkštų, sukite į kairę (įrengta nuoroda „Karmazinų pažintinis takas“). Važiuodami iš Kauno, ties Vieviu sukite į dešinę Maišiagalos-Dūkštų kryptimi (kelio Nr. 108), pravažiuokite Dūkštas, už 1 km sukite į dešinę.
Žygis organizuojamas susirinkus ne mažesnei nei 10 vaikų grupei. Norintiems užsisakyti individualų žygį, Jūsų pageidaujamu laiku ir data, kreiptis į organizatorių tel. +37068464786 arba egle@kelioniulaikas.lt Žygiai lydimi profesionalaus gido-žygeivio.
- ŽYGIO STARTAS: Karmazinų pažintinio tako prieigos
- ŽYGIO FINIŠAS: Karmazinų pažintinio tako prieigos
- ŽYGIO TRUKMĖ: ~ 3- 3.5 val.
- MARŠRUTO ILGIS: ~4 km.
- SUDĖTINGUMAS: tinkamas įvairaus fizinio pasiruošimo ir amžiaus vaikams, taip pat suaugusiems
Kelionės programa
-
1
diena
Trumpai apie tai, ką matysite, apie ką išgirsite, ir ką turėsite surasti:
Vingiuojanti Neris. Neries pakrante takas tęsiasi apie 1,5 km. Upė šioje atkarpoje ypač graži. Č. Kudaba knygelėje „Nerimi“ rašė: <...> „Ties Rykantais išraičiusi pačias gražiausias visoje savo tėkmėje kilpas, Neris penkiems kilometrams nusitaiko šiaurės vakarų kryptimi, tarsi pasiruošdama didžiausioms Velniakampio kilpoms“.
Senasis miškas. Keliaudami taku, Jūs visą laiką būsite miške. Ar pažinsite medelius, pastebėsite jų įvairovę?
Žaltys ir gluodenas — jei pasiseks, juos pamatysite, nes šie ropliai paplitę šiuose miškuose. Nebijokite, jie nenuodingi ir visai nepavojingi!
Karmazinų pilkapynas — vienas iš didžiausių Vilniaus apskrityje. Ką byloja šis V-VIII a. pilkapynas?
Didysis Dančiasnapis. Vaikščiodami Neries pakrantėmis Jūs galite stebėti įvairius vandens paukščius (gulbes nebyles, didžiąsias antis, antis klykuoles), o tarp jų ir didžiuosius dančiasnapius, ar jau teko tokį matyti?
Mitologiniai akmenys. Daugiausia padavimų yra apie akmenis su žmogaus pėdomis, įvairaus dydžio nežinomos kilmės duobutėmis. O ar pasiruošę išgirsti apie didžiulius akmenis, kurie pasak padavimų, yra žmonės, paversti akmenimis?
Velniakampio skardis. 1857 m. Nerimi plaukęs grafas K. Tiškevičius aprašė dešiniojo Neries kranto kalną, kur velniai sau kampą išsirinkę. Žmonės jį Velniakampiu vadina. Pasakojama, kad ant šio kalno raganos puotas keldavusios...Gal puotą – pikniką surengsite ir jūs?
-
1
diena
Trumpai apie tai, ką matysite, apie ką išgirsite, ir ką turėsite surasti:
Vingiuojanti Neris. Neries pakrante takas tęsiasi apie 1,5 km. Upė šioje atkarpoje ypač graži. Č. Kudaba knygelėje „Nerimi“ rašė: <...> „Ties Rykantais išraičiusi pačias gražiausias visoje savo tėkmėje kilpas, Neris penkiems kilometrams nusitaiko šiaurės vakarų kryptimi, tarsi pasiruošdama didžiausioms Velniakampio kilpoms“.
Senasis miškas. Keliaudami taku, Jūs visą laiką būsite miške. Ar pažinsite medelius, pastebėsite jų įvairovę?
Žaltys ir gluodenas — jei pasiseks, juos pamatysite, nes šie ropliai paplitę šiuose miškuose. Nebijokite, jie nenuodingi ir visai nepavojingi!
Karmazinų pilkapynas — vienas iš didžiausių Vilniaus apskrityje. Ką byloja šis V-VIII a. pilkapynas?
Didysis Dančiasnapis. Vaikščiodami Neries pakrantėmis Jūs galite stebėti įvairius vandens paukščius (gulbes nebyles, didžiąsias antis, antis klykuoles), o tarp jų ir didžiuosius dančiasnapius, ar jau teko tokį matyti?
Mitologiniai akmenys. Daugiausia padavimų yra apie akmenis su žmogaus pėdomis, įvairaus dydžio nežinomos kilmės duobutėmis. O ar pasiruošę išgirsti apie didžiulius akmenis, kurie pasak padavimų, yra žmonės, paversti akmenimis?
Velniakampio skardis. 1857 m. Nerimi plaukęs grafas K. Tiškevičius aprašė dešiniojo Neries kranto kalną, kur velniai sau kampą išsirinkę. Žmonės jį Velniakampiu vadina. Pasakojama, kad ant šio kalno raganos puotas keldavusios...Gal puotą – pikniką surengsite ir jūs?
Atsiliepimų šiai kelionei nėra.
Susisiekite su kelionės vadybininku
