Klaipėda - amžinai neužšąlantis kultūros uostas (su operete "Tūkstantis ir viena naktis")1 d.

diena

Anksti ryte išvykstame iš Vilniaus. Atvykstame į Klaipėdą, keliamės keltu į Smiltynę ir važiuojame iki Lietuvos jūrų muziejaus, kuriame aplankysime Delfinariumą. Pasirodymo metu turėsime progą iš arti išvysti delfinus, vienintelius tokius žinduolius, kurie yra labai panašūs į žmones: maitinasi mamos pienu, gimę turi įkvėpti oro, mėgsta bendrauti. Tai vieni nuostabiausių gyvūnų! Beje, delfinų ilgis gali viršyti 3 metrus, o svoris - 300 kg. Jūrų muziejuje jie ne tik dalyvauja pasirodymuose, bet įvairiose terapijose ir reabilitacijose. Po pasirodymo, puikiai nusiteikę, grįžtame į Klaipėdą. Miestas įsikūrė 1252 m., kai Dangės upės žiotyse Vokiečių ordinas pastatė Memelburgo pilį.  Dabartinė Klaipėda - šiuolaikinis, sparčiai augantis uostamiestis. Apžvalginės ekskursijos po Klaipėdą metu galėsite pasivaikščioti po senamiestį, garsėjantį fachverkinių namų architektūra, pasigrožėti Teatro aikšte. Gėrėsitės Simono Dacho skulptūra „Taravos Anikė“, senuoju neogotikinės architektūros paštu, Skulptūrų parku. Miestą garsina ir tarptautiniai festivaliai bei šventės. Šiandien tai vienas iš gražiausių Lietuvos miestų. Laisvas laikas, o vakare Jūsų lauks išskirtinė patirtis - operetė "Tūkstantis ir viena naktis" Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre.  Tai didžiausia profesionalaus scenos meno įstaiga ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Jos misija – pristatyti aukščiausio meninio lygio muzikinius spektaklius bei koncertines programas šio regiono žiūrovams ir svečiams. 2025-aisiais visam Vakarų muzikos pasauliui ir ypač muzikos sostinei Vienai švenčiant „valso karaliaus“ Johanno Strausso sūnaus (1825–1899) 200-ąsias gimimo metines, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pristato Lietuvoje iki šiol dar negirdėtą šio kompozitoriaus operetę. Publikai ji buvo aptakiai pristatyta kaip „rytietiška operetė fantastiniu, sapnišku siužetu su ištaigingomis baletinėmis scenomis ir dainomis.“ „Tūkstančio ir vienos nakties“ sultonas Šachrijaras čia virto iš kelionių po Vakarų šalis sugrįžusiu ir savo Rytų šalyje civilizacijos naujoves pasiryžusiu diegti sultonu Suleimanu, o jo mylimoji Šecherezada – paprasta valstiete Leila, kurią sultonas trokšta vesti, bet tariasi ją praradęs amžiams, nes ši nenorėjusi savo meile dalintis su jo haremo damomis. Sultono širdį drasko dilema: kad susigrąžintų mylimąją, jis turi pakeisti Mahometo nustatytą tvarką ir imtis reformų, arba susitaikyti su tuo, kad prieš Leilos valią ją teks uždaryti savo hareme. Tad sultonas, padedamas savo sekretoriaus Edino, imasi reformų: ketina panaikinti vergovę ir daugpatystę, suteikti savo žmonėms daugiau laisvių. Leila taip pat trokšta Suleimano meilės, ir padedama savo dėdės burtininko Ormuzio panardina jį į sapną. Ji pasakoja jam pramanytą istoriją: esą ji ištekėjusi už žvejo Mosu, panašaus į Suleimaną lyg du vandens lašai. Šalyje kyla neramumai dėl diegiamų reformų, joms priešinasi imperijos didžiūnai ir haremo damos. Suleimanas sumano apsikeisti su Mosu vietomis, kad galėtų išvengti didžiūnų keršto ir mėgautis Leilos meile. Kai Mosu sugaunamas bandydamas bėgti iš rūmų paskui žaviąją Edino žmoną vienietę Valę, Leila jo viešai išsižada. Galiausiai ji gali džiaugtis laime dviese su Suleimanu. Klaipėdos scenoje šios operetės sceninį pavidalą kuria tarptautinė menininkų komanda, kuriai vadovauja muzikos vadovė ir dirigentė Adrija Čepaitė ir iš Vienos atvykstantis patyręs muzikinio teatro režisierius ir choreografas Leonardas Prinsloo. Režisierius pasakoja matęs daugybę šios operetės versijų, pasakojančių vis kitokias istorijas, tad mėginęs užčiuopti jos esmę: „Vienur ji politizuota, kitur nukelianti į senovę. Tokias skirtingas interpretacijas turbūt lemia tai, kad jos kertinis jos konfliktas – tai dviejų kultūrų, civilizacijų susidūrimas. Tačiau mūsų interpretacijoje operetė „Tūkstantis ir viena naktis“ – tai tiesiog pasaka, kurios veiksmas vyksta išgalvotoje Rytų šalyje. Spektaklis bus itin vizualus, jame derės įvairių epochų stiliai.“ Ištaigingas spektaklio dekoracijas kuria Kanarų salose gyvenantis ispanų scenografas Carlosas Santosas Cabrera, o kostiumuose tradicinius rytietiškus ir progresyvius vakarietiškus elementus bando derinti Agnė Kuzmickaitė, jau anksčiau išbandžiusi panašų derinį prieš keletą metų KVMT pastatytoje operoje „Pulko duktė“. Nepamirštami įspūdžiai garantuoti! Vėlai vakare grįšite namo.

+3