Įskaičiuoti lėktuvo bilietai!
*Pažintinė kelionė lėktuvu su vadovu iš Lietuvos!
Tiek pavasarį, tiek ir rudenį kviečiame aplankyti tekančios saulės šalį. Abiem metų laikais Japonijos gamta atsiskleidžia pačiomis gražiausiomis spalvomis.
Profesionalus kelionės vadovas – Japonijos kultūros žinovas, jau daugiau kaip dvidešimt metų gyvenantis Japonijoje.
*Grupė iki 12 keliautojų. Grupę lydės lydintysis vadovas iš Lietuvos, kai minimalus keleivių skaičius 10. Japonijoje pasitinka lietuviškai kalbantis kelionės vadovas. Visos ekskursijos bus vedamos lietuvių kalba!
Kreipkitės el. p. tel.
Skrydis: Vilnius – Helsinkis – Tokijas.
Atvykimas į Tokiją. Oro uoste sutvarkomos imigracijos procedūros. Iš oro uosto vykstame į viešbutį Tokijuje.
Pusryčiai. Pažintinę kelionę po Japoniją pradedame traukiniu važiuodami į Asakusa rajoną. Čia aplankome pačią seniausią šventyklą Tokijuje – Asakusa Kannon (Sensoji), kurios pavadinimas originalo kalba skamba Kinryū-zan Sensō-ji, o išvertus – „jaunos žolės ant auksinio drakono kalno šventykla“. Aplankę šventyklą, pasivaikščiosime apie 250 m. besitęsiančiu, 90 suvenyrų parduotuvėlių talpinančiu Nakamise prekybiniu pasažu, kuriame galėsite nusipirkti lauktuvių. Pasažas nuveda iki pat Kaminarimon (Perkūno vartų). Šioje, jau keletą šimtų metų žinomoje gatvėje, galite surasti yukata (surišamų, paprastesnės konstrukcijos kimono), dumblių pakuočių, japoniškų valgymo lazdelių, medinių šukų, audinių ir kitokių gėrybių.
Iš Asakusa vykstame Tokijo įlankos link. Aplankome vieną įspūdingiausių japoniškų sodų Hama Rikyu, įkurtą buvusių feodalų rezidencijų žemėse, ančių medžiojimo vietose. Sodo tvenkiniai užpildyti jūros vandeniu, kurio lygiui tiesioginį poveikį turi potvyniai ir atoslūgiai. Poilsio valandėlę būtinai paragausime žaliosios japoniškos arbatos. Vėliau važiuojame į greta Tokijo įlankos esančią dirbtinę salą Odaibą. Sala supilta iš pramoninių šiukšlių. Futuristinis objektas. Puikus Tokijo įlankos vaizdas ir kiti turistiniai objektai. Odaiboje užsukame į skaitmeninio meno ekspoziją. Tai yra pats lankomiausiais turistų objektas Tokijuje. Team LAB https://planets.teamlab.art/tokyo/jp/ Reikia rezervuotis billietus. Nakvynė Tokijuje.
Po pusryčių pradedame pažintį su Tokijumi. Miestas iki 1868 m. buvo vadinamas Edu, tačiau, Japonijai atsivėrus išoriniam pasauliui bei imperatoriui persikėlus iš Kioto, jis tapo naująja sostine ir gavo Tokijo – Rytų sostinės – vardą. Dabartinis Tokijas – tarsi atskira, savarankiškai besisukanti visata. Milžiniški verslo ir prekybos centrai, daugybė muziejų, meno galerijų, mokslo įstaigų ir universitetų, senovinių ir modernių restoranų bei kavinių gyvuoja nenurimstančiu miesto ritmu. Ir vis dėlto, nors Japonijos sostinė garsėja kaip prekybos ir finansų centras, kiekvieną keliautoją milžiniškas miestas sužavi įspūdingo grožio šventyklų ir nuostabių preciziškai išpuoselėtų parkų bei japoniškų sodų gausa. Keliaujame į jaunimo madomis garsėjantį Harajuku rajoną – ypač ryškų ir išskirtinį Tokijo fragmentą. Spalvingi jaunų žmonių būriai, kurių pastangos atrodyti iššaukiamai ir nestandartiškai, atspindi jaunimo norą demonstruoti taip trokštamos nevaržomos laisvės manifestą. Kiekvienas praeivis vertas dėmesio ir atskiro foto kadro. Tikrai neįtikėtinas gatvės madų spektaklis – prieš Jus! Keliaujame toliau į imperatoriaus garbei pastatytą šintoistinę šventyklą Meiji (Meiji jingu). Šis dvasinis šintoistų centras yra apsuptas nuostabaus 365 skirtingų medžių rūšių sodo. Šalia aplankome jaunimo madomis garsėjančią Takeshita gatvę, Elizijaus laukais vadinamą Omotesando gatvę. Keletą stotelių pavažiuojame iki Šibujos. Aplankome ištikimybės simboliu tapusią Hačiko šuniuko statulą, bei pačia užimčiasią vadinamą kiaušinienės sankryžą. Tuomet pasikeliame į Tokyo Srumble building apžvalgos aikštelę. Nuo šio dangoraižio viršaus visas Tokijas kaip ant delno. Jeigu geras oras, tai fantastinė vieta, nes nėra jokių stiklų visas veiksmas ant dangoraižio stogo. Vėlau su traukiniu keletą stotelių pavažiuojame iki Šindžiuko rajono. Čia užsukame į prisiminimų gatvę (pokarinis Tokijas), raudonųjų žibintų kvartalą Kabukicho ir Auksinį miestą (šimtų barų rajonas). Auksinis meistas tikrai vertas dėmesio, nors tik kelios gatvelės tačiau ypatinga atmosfera. Grįžimas atgal į viešbutį. Nakvynė Tokijuje.
Vykstame į Japonijos kultūros lopšiu vadinamą senąją Japonijos sostinę, vieną gražiausių pasaulio miestų - Kiotą. Vidurdienį atvykę į Kiotą, įsikuriame viešbutyje. Kiotas – tikroji Japonijos širdis, daugiau kaip tūkstantį metų buvusi Japonijos sostine ir šalies kultūriniu centru. Tai – senas ir ypatingas miestas, žavintis subtilaus ir trapaus senojo paveldo, UNESCO saugomų objektų gausa. Po trumpo poilsio aplankome Nijojo (Nijōjō) imperatoriškąją pilį – galios ir šalies valdžios perėjimo iš imperatoriaus į šiogūno rankas simbolį. Į UNESCO kultūrinio paveldo sąrašą įtraukti akmeniniai rūmų pastatai yra vienas geriausių japoniškosios feodalinės architektūros pavyzdžių. Stabtelėsime pasigrožėti pačiu svarbiausiu japoniškosios kultūros akcentu – įspūdingu vyšnių sodu, supančiu visą Nidžio pilies teritoriją. Vėliau keliausime į vieną seniausių, VIII amžiuje pastatytą, Kijoto šventyklą Kyomizu (Kyomizu-dera). Ši šventykla – taip pat saugoma UNESCO. Išraiškingiausias Hejano periodo architektūros šedevras, pastatytas šalia Otova krioklio miškingose kalvose, šalia Kioto. Einant šventyklos link prieš akis iškyla medžių apsupti didžiuliai stogai, o aukščiau jų – įspūdinga Pagoda (memorialinis statinys ir relikvijų saugykla). Šventykla dar vadinama „tyro vandens šventove“ dėl iš uolų trykštančio krioklio, kurio vanduo laikomas stebuklingu. Ypač įspūdinga didžiulė medinė terasa, pastatyta ant 139 kolonų. Nuo terasos atsiveria kvapą gniaužianti miesto panorama, apsupta trijų kalnagūbrių, pavasarį paskendusi vyšnių žieduose, o rudenį – auksiniuose medžių lapuose.
Vakare pasivaikščiosime po senąjį Kioto senamiestį bei garsųjį Giono kvartalą, kuriame galima sutikti paslaptingąsias geišas. Geiša – išvertus iš japonų kalbos reiškia „menininkė“. Kioto geišos turi atskirą pavadinimą – geiko, pažodžiui – „meno moteris“. Šiuo metu mieste gyvuoja kelios tradicinės geiko bendruomenės. Dvi jų įsikūrusios senajame Giono rajone. Kvartalo puošmena – seniausias Japonijoje kabukio teatras. Beje, Gione buvo filmuojamas ir garsusis filmas „Geišos išpažintis“. Pasivaikščiosime po siauras gatves, tarp neaukštų, medinių pastatų. Nakvynė Kijote.
Po pusryčių lankome žymiausias Kioto šventyklas. Pirmiausia aplankome garsiąją dzenbutisnės filosofijos aukščiausiu įsikūnijimu tituluojamą Ryoanji (Taikaus drakono) šventyklą. Tai unikalus aplinkos formavimo, filosofijos kūrinys. Ryoanji šventykla buvo pradėta statyti tarsi didinga užmiesčio vila, tačiau po to perstatyta kaip šventykla. Apžiūrime šį įspūdingą trijų aukštų pastatą. Vėliau aplankysime nuostabiu japonišku sodu garsėjančią budistinę šventyklą bei visus žavintį ir itin mėgstamą Kinkakuji – Auksinį paviljoną (UNESCO paveldas).
Vykstame į vieną gražiausių ir žaviausių vietų Japonijoje, netoli Kioto žaliuojančią Bambukų giraitę. Ji garsėja ne tik savo natūraliu grožiu, bet ir čia sklindančiais mistiškais garsais, kuriuos sukelia storus bambuko stiebus siūbuojantys vėjai. Bambukų giraitė yra viena populiariausių lankomų vietų netoli Kioto. Ji želia vaizdingame Arashiyama rajone, to paties pavadinimo kalno papėdėje ir užima 16 kvadrat. km. plotą. Kioto bambukų giraitėje vingiuoja vaizdingi takai, kuriais labai malonu pavaikštinėti. Tai iš ties ypatinga bei unikali vieta Žemėje, priverčianti dažną keliautoją aikčioti ir žavėtis nepaprastu jos grožiu. Nakvynė Kiote.
Ryte iš Kioto traukiniu vykstame į Japonijos vakarų pakrantę, Kanadzavą. Atvykę pirmiausia apžiūrime Kanadzavos geležinkelio stotį, kuri yra tarsi moderniosios architektūros paminklas, primygtinai rekomenduojamas apžiūrėti. Įsikuriame viešbutyje. Po trumpo poilsio vykstame į Kenrokuen (Kenroku-en) „Šešių didybių sodą", pradėtą kurti Maedų klano maždaug 1620 m. Įėjus į sodą vaizdas ir aplinka pakeri nuo pat pirmų žingsnių. Daugelio nuomone – tai pats gražiausias sodas Japonijoje, pranokstantis bet kokias fantazijas. Taip ir norisi sušukti – kaip gražu! Atrodo, paprastas žmogus nieko panašaus sugalvoti negalėtų. Suformuoti medžiai ir jų šakos atrodo kaip milžiniški bonsai. Iš tiesų, jie taip ir auginami: parke medžiai ir krūmai natūraliai neauga. Juos formuoja, prižiūri talentingi, sodų meną gerai išmanantys žmonės. Ir tai daro jau bemaž 500 metų. Kenrokuen sode gausu tvenkinių, tekančių srovių, krioklių, tiltų, arbatos namelių, medžių, akmenų ir gėlių. Beje, vanduo, naudojamas sode, atvestas iš gana toli esančios upės, pasitelkiant įmantrią vandens tiekimo sistemą, sukonstruotą dar 1632 m. Jei jausimės energingi ir nepavargę, pasivaikščiosime po jaukų Kanadzavos miestą, kuris ypač žavi savo senuoju Higashi- chaya geišų ir Naga-machi samurajų kvartalu. Iki 1868 m., kol Japoniją valdė Tokugawos šiogūnų (karo vadų) dinastija, samurajai buvo vieni aukščiausių visuomenės sluoksnių. Jie buvo turtingi, turėjo didelius namus bei daug tarnų. Situacija pasikeitė, kai 1868 m. valdžia iš šiogūno rankų buvo perduota atgal imperatoriui (Edo eros pabaigoje ir imperatoriaus Meiji valdymo pradžioje).
Samurajai pradėjo netekti pajamų šaltinių iš karo vadų, archajiška kariuomenės struktūra buvo pradėta modernizuoti pagal vakarietišką patirtį. Samurajų, kaip karių, egzistavimas prarado prasmę. Visa tai atsispindėjo ir Naga-machi kvartalo plėtroje. Nusigyvenę samurajai pardavinėjo savo turtą, namus, žemės sklypus. Keliuose didesniuose ir gerai išsilaikiusiuose samurajų namuose dabar veikia muziejai. Žymiausias jų – Nomura House*. Visas namas alsuoja skrupulingai išsaugota senove – slankiojančios durys, kiparisinės lubos ir vidiniame kieme esantis 400 metų senumo nedidelis sodas su tekančiu upeliu, sotvarais (augalais), apsuptais per amžius nugludintais akmenimis.
Kanadzava ir jos apylinkės ypač garsėja tauriojo metalo – aukso – iškasenomis ir dirbiniais . Pats miesto pavadinimas reiškia „aukso pelkę“. Aukso drožlės, aukso folija, aukso papuošalai, gėrimai su auksu, netgi žaliosios japoniškos arbatos pyragas su auksu – visa tai ir dar daugiau galima rasti Higashi Chaya rajone įsikūrusioje Hakuza Aukso Lapo parduotuvėje. Nakvynė Kanadzavoje.
Po pusryčių mikroautobusu vykstame į autentišką Širakava (Shirakawa - mura) kaimą, įsikūrusį Šo upės slėnyje, su gašio dzukuri (gasshō-zukuri) architektūros stiliaus namais. Kai kurie jų yra senesni nei 250 metų. Išvertus „gasčio dzukuri“ reiškia „pastatyta lyg sudėjus rankas maldai“. Šių ūkinių namelių šiaudais dengti, statūs stogai iš tikrųjų primena besimeldžiančių budistų vienuolių rankas. Toks architektūros stilius išsivystė per kelias kartas ir yra skirtas atlaikyti daug ir sunkaus sniego, iškrentančio regione kiekvieną žiemą. Šių namų ūkių palėpėse būdavo veisiami šilkverpiai kirminai. Šis kaimas – tarsi japoniškas buities muziejus, įsikūręs kalno papėdėje, apsuptas ryžių laukų. Tik čia ne muziejus, o tikras kaimas su realiais gyventojais, įtrauktas į UNESCO Pasaulio Paveldo sąrašą.
Po pietų vykstame į Takayama senovinį miestelį. Takayamos senamiestis puikiai išlikęs, daug pastatų ir ištisų gatvių su namais iš feodalinių laikų, kai miestas klestėjo kaip turtingas pirklių miestas. Pietinė senamiesčio pusė, ypač Sanomači gatvė, išlikusi ypač graži, joje daug senų namų, parduotuvių, kavinių ir sakės alaus daryklų, kai kurios iš jų veikia jau šimtmečius. Parduotuvės šiame rajone paprastai dirba kasdien nuo 9 iki 17 val. Nakvynė Takayamoje
Iš Takayama miestelio vysktame per Japonijos Alpes link Matsumoto miesto. Ryte aplankome Azumino vietovę, kurioje įsikūręs didžiausias pasaulyje garsiųjų wasabi žaliųjų krienų ūkis. Tai didžiausia wasabi plantacija. Pakylame iki 500 m. aukštyje įsikūrusios apžvalgos aikštelės, nuo kurios atsiveria nuostabi Japonijos Alpių panorama. Link vakaro atvykstame į Matsumoto. Miestas, kuris garsėja lygumų pilimi. Juodojo garnio pilis - viena iš trijų garsiausių Japonijoje. Nakvynė Matsumoto.
Ryte išvykstame link Tokijo. Pakeliui aplankome Shosenkyo vieną gražiausių Japonijoje tarpeklį. Apie valandos laiko pasivaikščiojimas. Pasikeliame ant kalno, nuo kurio atsiveria vaizdas į Fuji kalną ir Yamanashi tarpeklį. Vakare atvykstame į Tokiją. Nakvynė Tokijuje.
Po pusryčių laisva diena Tokijuje. Siūlome paskutinę pažintinės kelionės po Jopaniją dieną pasimėgauti šurmuliuojančiu miestu, įspūdingais pastatais, aplankyti tas vietas, kurios Jums svarbios asmeniškai. Galėsime Jus pakonsultuoti ir patarti, ką dar būtų galima aplankyti, paragauti, išbandyti ar įsigyti. Tokijo įvairovė – neišsemiama. Čia tiek muziejų ir galerijų, restoranų ir kavinių, vietinių gėrybių turgus, kad patenkins kiekvieno poreikius ir skonį. Vėlai vakare vykstame į oro uostą. Skrydis ir kelionė namo. Naktis lėktuve.
Skrydis Helsinkis - Vilnius.
Kreipkitės el. p. tel.
Skrydis: Vilnius – Helsinkis – Tokijas.
Atvykimas į Tokiją. Oro uoste sutvarkomos imigracijos procedūros. Iš oro uosto vykstame į viešbutį Tokijuje.
Pusryčiai. Pažintinę kelionę po Japoniją pradedame traukiniu važiuodami į Asakusa rajoną. Čia aplankome pačią seniausią šventyklą Tokijuje – Asakusa Kannon (Sensoji), kurios pavadinimas originalo kalba skamba Kinryū-zan Sensō-ji, o išvertus – „jaunos žolės ant auksinio drakono kalno šventykla“. Aplankę šventyklą, pasivaikščiosime apie 250 m. besitęsiančiu, 90 suvenyrų parduotuvėlių talpinančiu Nakamise prekybiniu pasažu, kuriame galėsite nusipirkti lauktuvių. Pasažas nuveda iki pat Kaminarimon (Perkūno vartų). Šioje, jau keletą šimtų metų žinomoje gatvėje, galite surasti yukata (surišamų, paprastesnės konstrukcijos kimono), dumblių pakuočių, japoniškų valgymo lazdelių, medinių šukų, audinių ir kitokių gėrybių.
Iš Asakusa vykstame Tokijo įlankos link. Aplankome vieną įspūdingiausių japoniškų sodų Hama Rikyu, įkurtą buvusių feodalų rezidencijų žemėse, ančių medžiojimo vietose. Sodo tvenkiniai užpildyti jūros vandeniu, kurio lygiui tiesioginį poveikį turi potvyniai ir atoslūgiai. Poilsio valandėlę būtinai paragausime žaliosios japoniškos arbatos. Vėliau važiuojame į greta Tokijo įlankos esančią dirbtinę salą Odaibą. Sala supilta iš pramoninių šiukšlių. Futuristinis objektas. Puikus Tokijo įlankos vaizdas ir kiti turistiniai objektai. Odaiboje užsukame į skaitmeninio meno ekspoziją. Tai yra pats lankomiausiais turistų objektas Tokijuje. Team LAB https://planets.teamlab.art/tokyo/jp/ Reikia rezervuotis billietus. Nakvynė Tokijuje.
Po pusryčių pradedame pažintį su Tokijumi. Miestas iki 1868 m. buvo vadinamas Edu, tačiau, Japonijai atsivėrus išoriniam pasauliui bei imperatoriui persikėlus iš Kioto, jis tapo naująja sostine ir gavo Tokijo – Rytų sostinės – vardą. Dabartinis Tokijas – tarsi atskira, savarankiškai besisukanti visata. Milžiniški verslo ir prekybos centrai, daugybė muziejų, meno galerijų, mokslo įstaigų ir universitetų, senovinių ir modernių restoranų bei kavinių gyvuoja nenurimstančiu miesto ritmu. Ir vis dėlto, nors Japonijos sostinė garsėja kaip prekybos ir finansų centras, kiekvieną keliautoją milžiniškas miestas sužavi įspūdingo grožio šventyklų ir nuostabių preciziškai išpuoselėtų parkų bei japoniškų sodų gausa. Keliaujame į jaunimo madomis garsėjantį Harajuku rajoną – ypač ryškų ir išskirtinį Tokijo fragmentą. Spalvingi jaunų žmonių būriai, kurių pastangos atrodyti iššaukiamai ir nestandartiškai, atspindi jaunimo norą demonstruoti taip trokštamos nevaržomos laisvės manifestą. Kiekvienas praeivis vertas dėmesio ir atskiro foto kadro. Tikrai neįtikėtinas gatvės madų spektaklis – prieš Jus! Keliaujame toliau į imperatoriaus garbei pastatytą šintoistinę šventyklą Meiji (Meiji jingu). Šis dvasinis šintoistų centras yra apsuptas nuostabaus 365 skirtingų medžių rūšių sodo. Šalia aplankome jaunimo madomis garsėjančią Takeshita gatvę, Elizijaus laukais vadinamą Omotesando gatvę. Keletą stotelių pavažiuojame iki Šibujos. Aplankome ištikimybės simboliu tapusią Hačiko šuniuko statulą, bei pačia užimčiasią vadinamą kiaušinienės sankryžą. Tuomet pasikeliame į Tokyo Srumble building apžvalgos aikštelę. Nuo šio dangoraižio viršaus visas Tokijas kaip ant delno. Jeigu geras oras, tai fantastinė vieta, nes nėra jokių stiklų visas veiksmas ant dangoraižio stogo. Vėlau su traukiniu keletą stotelių pavažiuojame iki Šindžiuko rajono. Čia užsukame į prisiminimų gatvę (pokarinis Tokijas), raudonųjų žibintų kvartalą Kabukicho ir Auksinį miestą (šimtų barų rajonas). Auksinis meistas tikrai vertas dėmesio, nors tik kelios gatvelės tačiau ypatinga atmosfera. Grįžimas atgal į viešbutį. Nakvynė Tokijuje.
Vykstame į Japonijos kultūros lopšiu vadinamą senąją Japonijos sostinę, vieną gražiausių pasaulio miestų - Kiotą. Vidurdienį atvykę į Kiotą, įsikuriame viešbutyje. Kiotas – tikroji Japonijos širdis, daugiau kaip tūkstantį metų buvusi Japonijos sostine ir šalies kultūriniu centru. Tai – senas ir ypatingas miestas, žavintis subtilaus ir trapaus senojo paveldo, UNESCO saugomų objektų gausa. Po trumpo poilsio aplankome Nijojo (Nijōjō) imperatoriškąją pilį – galios ir šalies valdžios perėjimo iš imperatoriaus į šiogūno rankas simbolį. Į UNESCO kultūrinio paveldo sąrašą įtraukti akmeniniai rūmų pastatai yra vienas geriausių japoniškosios feodalinės architektūros pavyzdžių. Stabtelėsime pasigrožėti pačiu svarbiausiu japoniškosios kultūros akcentu – įspūdingu vyšnių sodu, supančiu visą Nidžio pilies teritoriją. Vėliau keliausime į vieną seniausių, VIII amžiuje pastatytą, Kijoto šventyklą Kyomizu (Kyomizu-dera). Ši šventykla – taip pat saugoma UNESCO. Išraiškingiausias Hejano periodo architektūros šedevras, pastatytas šalia Otova krioklio miškingose kalvose, šalia Kioto. Einant šventyklos link prieš akis iškyla medžių apsupti didžiuliai stogai, o aukščiau jų – įspūdinga Pagoda (memorialinis statinys ir relikvijų saugykla). Šventykla dar vadinama „tyro vandens šventove“ dėl iš uolų trykštančio krioklio, kurio vanduo laikomas stebuklingu. Ypač įspūdinga didžiulė medinė terasa, pastatyta ant 139 kolonų. Nuo terasos atsiveria kvapą gniaužianti miesto panorama, apsupta trijų kalnagūbrių, pavasarį paskendusi vyšnių žieduose, o rudenį – auksiniuose medžių lapuose.
Vakare pasivaikščiosime po senąjį Kioto senamiestį bei garsųjį Giono kvartalą, kuriame galima sutikti paslaptingąsias geišas. Geiša – išvertus iš japonų kalbos reiškia „menininkė“. Kioto geišos turi atskirą pavadinimą – geiko, pažodžiui – „meno moteris“. Šiuo metu mieste gyvuoja kelios tradicinės geiko bendruomenės. Dvi jų įsikūrusios senajame Giono rajone. Kvartalo puošmena – seniausias Japonijoje kabukio teatras. Beje, Gione buvo filmuojamas ir garsusis filmas „Geišos išpažintis“. Pasivaikščiosime po siauras gatves, tarp neaukštų, medinių pastatų. Nakvynė Kijote.
Po pusryčių lankome žymiausias Kioto šventyklas. Pirmiausia aplankome garsiąją dzenbutisnės filosofijos aukščiausiu įsikūnijimu tituluojamą Ryoanji (Taikaus drakono) šventyklą. Tai unikalus aplinkos formavimo, filosofijos kūrinys. Ryoanji šventykla buvo pradėta statyti tarsi didinga užmiesčio vila, tačiau po to perstatyta kaip šventykla. Apžiūrime šį įspūdingą trijų aukštų pastatą. Vėliau aplankysime nuostabiu japonišku sodu garsėjančią budistinę šventyklą bei visus žavintį ir itin mėgstamą Kinkakuji – Auksinį paviljoną (UNESCO paveldas).
Vykstame į vieną gražiausių ir žaviausių vietų Japonijoje, netoli Kioto žaliuojančią Bambukų giraitę. Ji garsėja ne tik savo natūraliu grožiu, bet ir čia sklindančiais mistiškais garsais, kuriuos sukelia storus bambuko stiebus siūbuojantys vėjai. Bambukų giraitė yra viena populiariausių lankomų vietų netoli Kioto. Ji želia vaizdingame Arashiyama rajone, to paties pavadinimo kalno papėdėje ir užima 16 kvadrat. km. plotą. Kioto bambukų giraitėje vingiuoja vaizdingi takai, kuriais labai malonu pavaikštinėti. Tai iš ties ypatinga bei unikali vieta Žemėje, priverčianti dažną keliautoją aikčioti ir žavėtis nepaprastu jos grožiu. Nakvynė Kiote.
Ryte iš Kioto traukiniu vykstame į Japonijos vakarų pakrantę, Kanadzavą. Atvykę pirmiausia apžiūrime Kanadzavos geležinkelio stotį, kuri yra tarsi moderniosios architektūros paminklas, primygtinai rekomenduojamas apžiūrėti. Įsikuriame viešbutyje. Po trumpo poilsio vykstame į Kenrokuen (Kenroku-en) „Šešių didybių sodą", pradėtą kurti Maedų klano maždaug 1620 m. Įėjus į sodą vaizdas ir aplinka pakeri nuo pat pirmų žingsnių. Daugelio nuomone – tai pats gražiausias sodas Japonijoje, pranokstantis bet kokias fantazijas. Taip ir norisi sušukti – kaip gražu! Atrodo, paprastas žmogus nieko panašaus sugalvoti negalėtų. Suformuoti medžiai ir jų šakos atrodo kaip milžiniški bonsai. Iš tiesų, jie taip ir auginami: parke medžiai ir krūmai natūraliai neauga. Juos formuoja, prižiūri talentingi, sodų meną gerai išmanantys žmonės. Ir tai daro jau bemaž 500 metų. Kenrokuen sode gausu tvenkinių, tekančių srovių, krioklių, tiltų, arbatos namelių, medžių, akmenų ir gėlių. Beje, vanduo, naudojamas sode, atvestas iš gana toli esančios upės, pasitelkiant įmantrią vandens tiekimo sistemą, sukonstruotą dar 1632 m. Jei jausimės energingi ir nepavargę, pasivaikščiosime po jaukų Kanadzavos miestą, kuris ypač žavi savo senuoju Higashi- chaya geišų ir Naga-machi samurajų kvartalu. Iki 1868 m., kol Japoniją valdė Tokugawos šiogūnų (karo vadų) dinastija, samurajai buvo vieni aukščiausių visuomenės sluoksnių. Jie buvo turtingi, turėjo didelius namus bei daug tarnų. Situacija pasikeitė, kai 1868 m. valdžia iš šiogūno rankų buvo perduota atgal imperatoriui (Edo eros pabaigoje ir imperatoriaus Meiji valdymo pradžioje).
Samurajai pradėjo netekti pajamų šaltinių iš karo vadų, archajiška kariuomenės struktūra buvo pradėta modernizuoti pagal vakarietišką patirtį. Samurajų, kaip karių, egzistavimas prarado prasmę. Visa tai atsispindėjo ir Naga-machi kvartalo plėtroje. Nusigyvenę samurajai pardavinėjo savo turtą, namus, žemės sklypus. Keliuose didesniuose ir gerai išsilaikiusiuose samurajų namuose dabar veikia muziejai. Žymiausias jų – Nomura House*. Visas namas alsuoja skrupulingai išsaugota senove – slankiojančios durys, kiparisinės lubos ir vidiniame kieme esantis 400 metų senumo nedidelis sodas su tekančiu upeliu, sotvarais (augalais), apsuptais per amžius nugludintais akmenimis.
Kanadzava ir jos apylinkės ypač garsėja tauriojo metalo – aukso – iškasenomis ir dirbiniais . Pats miesto pavadinimas reiškia „aukso pelkę“. Aukso drožlės, aukso folija, aukso papuošalai, gėrimai su auksu, netgi žaliosios japoniškos arbatos pyragas su auksu – visa tai ir dar daugiau galima rasti Higashi Chaya rajone įsikūrusioje Hakuza Aukso Lapo parduotuvėje. Nakvynė Kanadzavoje.
Po pusryčių mikroautobusu vykstame į autentišką Širakava (Shirakawa - mura) kaimą, įsikūrusį Šo upės slėnyje, su gašio dzukuri (gasshō-zukuri) architektūros stiliaus namais. Kai kurie jų yra senesni nei 250 metų. Išvertus „gasčio dzukuri“ reiškia „pastatyta lyg sudėjus rankas maldai“. Šių ūkinių namelių šiaudais dengti, statūs stogai iš tikrųjų primena besimeldžiančių budistų vienuolių rankas. Toks architektūros stilius išsivystė per kelias kartas ir yra skirtas atlaikyti daug ir sunkaus sniego, iškrentančio regione kiekvieną žiemą. Šių namų ūkių palėpėse būdavo veisiami šilkverpiai kirminai. Šis kaimas – tarsi japoniškas buities muziejus, įsikūręs kalno papėdėje, apsuptas ryžių laukų. Tik čia ne muziejus, o tikras kaimas su realiais gyventojais, įtrauktas į UNESCO Pasaulio Paveldo sąrašą.
Po pietų vykstame į Takayama senovinį miestelį. Takayamos senamiestis puikiai išlikęs, daug pastatų ir ištisų gatvių su namais iš feodalinių laikų, kai miestas klestėjo kaip turtingas pirklių miestas. Pietinė senamiesčio pusė, ypač Sanomači gatvė, išlikusi ypač graži, joje daug senų namų, parduotuvių, kavinių ir sakės alaus daryklų, kai kurios iš jų veikia jau šimtmečius. Parduotuvės šiame rajone paprastai dirba kasdien nuo 9 iki 17 val. Nakvynė Takayamoje
Iš Takayama miestelio vysktame per Japonijos Alpes link Matsumoto miesto. Ryte aplankome Azumino vietovę, kurioje įsikūręs didžiausias pasaulyje garsiųjų wasabi žaliųjų krienų ūkis. Tai didžiausia wasabi plantacija. Pakylame iki 500 m. aukštyje įsikūrusios apžvalgos aikštelės, nuo kurios atsiveria nuostabi Japonijos Alpių panorama. Link vakaro atvykstame į Matsumoto. Miestas, kuris garsėja lygumų pilimi. Juodojo garnio pilis - viena iš trijų garsiausių Japonijoje. Nakvynė Matsumoto.
Ryte išvykstame link Tokijo. Pakeliui aplankome Shosenkyo vieną gražiausių Japonijoje tarpeklį. Apie valandos laiko pasivaikščiojimas. Pasikeliame ant kalno, nuo kurio atsiveria vaizdas į Fuji kalną ir Yamanashi tarpeklį. Vakare atvykstame į Tokiją. Nakvynė Tokijuje.
Po pusryčių laisva diena Tokijuje. Siūlome paskutinę pažintinės kelionės po Jopaniją dieną pasimėgauti šurmuliuojančiu miestu, įspūdingais pastatais, aplankyti tas vietas, kurios Jums svarbios asmeniškai. Galėsime Jus pakonsultuoti ir patarti, ką dar būtų galima aplankyti, paragauti, išbandyti ar įsigyti. Tokijo įvairovė – neišsemiama. Čia tiek muziejų ir galerijų, restoranų ir kavinių, vietinių gėrybių turgus, kad patenkins kiekvieno poreikius ir skonį. Vėlai vakare vykstame į oro uostą. Skrydis ir kelionė namo. Naktis lėktuve.
Skrydis Helsinkis - Vilnius.
Atsiliepimų šiai kelionei nėra.