Daugeliui žmonių Klaipėdos vardas siejasi būtent su jūra ir ištisus metus neužšąlančiu uostu. Ilgą laiką Klaipėda priklausė Vokietijai ir buvo vadinama Mėmeliu. Tai bene seniausias Lietuvos miestas, Memelburgo vardu pirmą kartą paminėtas dar XIII a. viduryje. Kviečiame praleisti savaitgalį Klaipėdos krašte!
Nuolaida galioja nuo 2021-03-01 iki 2021-03-31
Nuolaida galioja nuo 2021-03-01 iki 2021-03-31
Nuolaida galioja nuo 2021-03-01 iki 2021-03-31
DĖMESIO!
Išvykimas:
7 val. Lukiškių a. prie šv. Jokūbo ir Pilypo bažnyčios Vilniuje
8:20 val. PC MEGA automobilių stovėjimo aikštelė prie Circle k degalinės, Kaunas
Anksti ryte išvykstame į kelionę. Atvykstame į Švėkšną buvusį Rytų Prūsijos ir Didžiosios Lietuvos pasienio miestelį. Tai išskirtinė vieta ne tik todėl, kad ji apsupta turtingos ir įdomios praeities, bet ir žavinčios nuostabios gamtos, architektūrinių paminklų bei garsi iš čia kilusiais žinomais žmonėmis. Su Švėkšna susijęs ir grafų Pliaterių vardas. Pačiame miestelio centre yra akmenimis grįsta turgaus aikštė. Miestelis garsus aukščiausia rajone 65 m. dvibokšte, raudonų plytų bažnyčia bei XVIII a. įkurtu grafų Pliaterių parku su įspūdinga liepų alėja, vila, tvenkiniais ir skulptūromis. Apžiūrėję bažnyčią ir pasivaikščioję po dvaro parką, keliaujame į Priekulę. Jūsų lauks trumpa ekskursija po Priekulės miestelį. Aplankysime Ievos Simonaitytės memorialinį muziejų, kuris įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. „ Miestelyje, ant Minijos kranto, rašytoja pasistatė vasarnamį (pati jį vadino „vasaros rezidencija“), kuriame vasarodavo ir kurdavo. 1980 m. šiame name įkurtas memorialinis muziejus. Ievos Simonaitytės vardu pavadinta Priekulės gimnazija, o miestelio centre stovi paminklas rašytojai „Šventvakarių Ėvė“. Keliaudami iš Priekulės pamatysime Vilhelmo kanalą. Norint apeiti pavojingą „Ventės rago kampą“, XIX a. vid. buvo suplanuota statyti 25,3 km ilgio kanalą tarp Minijos, Drevernos ir Smiltelės. Jis pavadintas tuometinio Prūsijos karaliaus, kuriam šis kraštas ir priklausė, Vilhelmo I vardu. Kanalo statybos tikslas kadaise buvo apsaugoti laivus ir plukdomus sielius nuo pavojingų audrų, kildavusių Kuršių mariose. Kanalą kasė vietos gyventojai ir tik paskutiniais metais, siekiant paspartinti kasimo darbus buvo atsiųsti prancūzų karo belaisviai. Atvykstame į Dreverną. Tai senas žvejų kaimas, kuris minimas nuo 1253 m. Dreverną supą Kuršių marios, Drevernos upė bei Karaliaus Vilhelmo kanalas. Na, o pramogų pasiūla kiekvienais metais vis auga. Šiandien šis žvejų kaimelis po rekonstrukcijos yra tapęs vienu didžiausiu konkurentu kitoms Lietuvos vasaros sostinėms. Etnografinėje sodyboje, kurioje įrengta istorinė ekspozicija, galėsime susipažinti su Kuršių marių laivų gamyba ir legendinio šio amato meistro Jono Gižo palikimu. Vėliau paskanausime žuvies maltinukų ir vietinio vyndario vyno; užlipę į apžvalgos bokštą galėsime pasigrožėti kvapą gniaužiančia panorama, nuo kurio atsiveria vaizdas į Kuršių neriją, marias bei Dreverną. Vykstame į Klaipėdą. Nakvynė viešbutyje Klaipėdoje.
Po pusryčių apžvalginė ekskursija pėsčiomis po Klaipėdą. Pasivaikščiosime po Senamiestį su fachverkiniais namais, pasigrožėsime Teatro aikšte, kuri svarbi ir tuo, kad 1923 m. Sausio 15 d. Lietuvos savanorių pajėgos įžengusios į Antantės valdomą Klaipėdą ir užėmusios Teatro aikštėje įsikūrusią prancūzų prefektūrą. Klaipėdos kraštas tapo Lietuvos dalimi. Gėrėsimės Simono Dacho skulptūra „Taravos Anikė“, senuoju neogotikinės architektūros paštu, Skulptūrų parku. Miestas įsikūrė 1252 m., kai Dangės upės žiotyse Vokiečių ordinas pastatė Memelburgo pilį. Dabartinė Klaipėda - šiuolaikinis, sparčiai augantis uostamiestis. Miestą garsina ir tarptautiniai festivaliai bei šventės. Šiandien tai vienas iš gražiausių Lietuvos miestų. Keltu kelsimės į Smiltynę. Pasivaikščiodami nueisime į Kopgalį, kur baigiasi 98 kilometrų ilgio Kuršių nerijos pusiasalis ir atsiveria Klaipėdos uosto vartai. Lankysimės delfinariume, kur delfinai stebins mus savo triukais, demonstruos visus savo talentus ir nepraleis progos aptaškyti arčiausiai sėdinčių žiūrovų vandeniu. Vakare, po pilnos įspūdžių dienos, grįšime į namus.
Anksti ryte išvykstame į kelionę. Atvykstame į Švėkšną buvusį Rytų Prūsijos ir Didžiosios Lietuvos pasienio miestelį. Tai išskirtinė vieta ne tik todėl, kad ji apsupta turtingos ir įdomios praeities, bet ir žavinčios nuostabios gamtos, architektūrinių paminklų bei garsi iš čia kilusiais žinomais žmonėmis. Su Švėkšna susijęs ir grafų Pliaterių vardas. Pačiame miestelio centre yra akmenimis grįsta turgaus aikštė. Miestelis garsus aukščiausia rajone 65 m. dvibokšte, raudonų plytų bažnyčia bei XVIII a. įkurtu grafų Pliaterių parku su įspūdinga liepų alėja, vila, tvenkiniais ir skulptūromis. Apžiūrėję bažnyčią ir pasivaikščioję po dvaro parką, keliaujame į Priekulę. Jūsų lauks trumpa ekskursija po Priekulės miestelį. Aplankysime Ievos Simonaitytės memorialinį muziejų, kuris įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. „ Miestelyje, ant Minijos kranto, rašytoja pasistatė vasarnamį (pati jį vadino „vasaros rezidencija“), kuriame vasarodavo ir kurdavo. 1980 m. šiame name įkurtas memorialinis muziejus. Ievos Simonaitytės vardu pavadinta Priekulės gimnazija, o miestelio centre stovi paminklas rašytojai „Šventvakarių Ėvė“. Keliaudami iš Priekulės pamatysime Vilhelmo kanalą. Norint apeiti pavojingą „Ventės rago kampą“, XIX a. vid. buvo suplanuota statyti 25,3 km ilgio kanalą tarp Minijos, Drevernos ir Smiltelės. Jis pavadintas tuometinio Prūsijos karaliaus, kuriam šis kraštas ir priklausė, Vilhelmo I vardu. Kanalo statybos tikslas kadaise buvo apsaugoti laivus ir plukdomus sielius nuo pavojingų audrų, kildavusių Kuršių mariose. Kanalą kasė vietos gyventojai ir tik paskutiniais metais, siekiant paspartinti kasimo darbus buvo atsiųsti prancūzų karo belaisviai. Atvykstame į Dreverną. Tai senas žvejų kaimas, kuris minimas nuo 1253 m. Dreverną supą Kuršių marios, Drevernos upė bei Karaliaus Vilhelmo kanalas. Na, o pramogų pasiūla kiekvienais metais vis auga. Šiandien šis žvejų kaimelis po rekonstrukcijos yra tapęs vienu didžiausiu konkurentu kitoms Lietuvos vasaros sostinėms. Etnografinėje sodyboje, kurioje įrengta istorinė ekspozicija, galėsime susipažinti su Kuršių marių laivų gamyba ir legendinio šio amato meistro Jono Gižo palikimu. Vėliau paskanausime žuvies maltinukų ir vietinio vyndario vyno; užlipę į apžvalgos bokštą galėsime pasigrožėti kvapą gniaužiančia panorama, nuo kurio atsiveria vaizdas į Kuršių neriją, marias bei Dreverną. Vykstame į Klaipėdą. Nakvynė viešbutyje Klaipėdoje.
Po pusryčių apžvalginė ekskursija pėsčiomis po Klaipėdą. Pasivaikščiosime po Senamiestį su fachverkiniais namais, pasigrožėsime Teatro aikšte, kuri svarbi ir tuo, kad 1923 m. Sausio 15 d. Lietuvos savanorių pajėgos įžengusios į Antantės valdomą Klaipėdą ir užėmusios Teatro aikštėje įsikūrusią prancūzų prefektūrą. Klaipėdos kraštas tapo Lietuvos dalimi. Gėrėsimės Simono Dacho skulptūra „Taravos Anikė“, senuoju neogotikinės architektūros paštu, Skulptūrų parku. Miestas įsikūrė 1252 m., kai Dangės upės žiotyse Vokiečių ordinas pastatė Memelburgo pilį. Dabartinė Klaipėda - šiuolaikinis, sparčiai augantis uostamiestis. Miestą garsina ir tarptautiniai festivaliai bei šventės. Šiandien tai vienas iš gražiausių Lietuvos miestų. Keltu kelsimės į Smiltynę. Pasivaikščiodami nueisime į Kopgalį, kur baigiasi 98 kilometrų ilgio Kuršių nerijos pusiasalis ir atsiveria Klaipėdos uosto vartai. Lankysimės delfinariume, kur delfinai stebins mus savo triukais, demonstruos visus savo talentus ir nepraleis progos aptaškyti arčiausiai sėdinčių žiūrovų vandeniu. Vakare, po pilnos įspūdžių dienos, grįšime į namus.
Nuolaida galioja nuo 2021-03-01 iki 2021-03-31
Nuolaida galioja nuo 2021-03-01 iki 2021-03-31
Nuolaida galioja nuo 2021-03-01 iki 2021-03-31
Nuolaida galioja nuo 2021-03-01 iki 2021-03-31
Nuolaida galioja nuo 2021-03-01 iki 2021-03-31
Nuolaida galioja nuo 2021-03-01 iki 2021-03-31
Nuolaida galioja nuo 2021-03-01 iki 2021-03-31
Nuolaida galioja nuo 2021-03-01 iki 2021-03-31
Atsiliepimų šiai kelionei nėra.