Toks artimas, tačiau daugelio nepažintas kraštas – Šiaurės Baltarusija, su kuria Lietuvą sieja ilgesnė nei 700 metų istorija! Šimtmečius šis amatų ir prekybos centras buvo LDK, Livonijos, Lenkijos karalystės bei Maskvos kunigaikštystės interesų lauke, tačiau 1305 m. jis atiteko pagoniškąją Lietuvą valdžiusiam Vyteniui. Regionas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės su neilgomis pertraukomis buvo valdomas iki pat 1772 m. Čia lankėsi reikšmingiausi Lietuvos kunigaikščiai, jėzuitų kolegijas įsteigė pirmasis Vilniaus universiteto rektorius Petras Skarga, Polocke gimė pirmąją knygą lotyniškai išspausdinęs Pranciškus Skorina. Vitebskas ir Polockas buvo vartai, jungę Vakarus su Rytais, tad klajodami šių miestų gatvelėmis bei užsukdami į elegantiškas bažnyčias pasijusite tarsi nusikėlę į senąją Lietuvos Didžiąją kunigaikštystę!
Kelionės akcentai:
REIKALINGI DOKUMENTAI: LR piliečio pasas, kurio galiojimo laikas turi būti ne trumpesnis nei 3 mėn. kelionei pasibaigus, 1 nuotrauka, anketa. Dokumentus pateikti ne vėliau kaip iki 10 darbo dienų.
Kelionės metu nuvažiuosime ~ 900 km.
Išvykimo laikas:
5:30 val. Vilnius Spaudos rūmų aikštelė
Anksti rytą išvyksime iš Lietuvos ir keliausime per Baltarusią. Atvyksime į pirmąją stotelę – Gervėčius, kurie istoriniuose šaltiniuose minimi nuo XVI a. pradžios. Čia šimtmečius gyvena lietuviai, tad Gervėčių miestelis yra laikomas lietuviško etninio regiono centru, jungiančiu aplink jį esančius 15 kaimų. Todėl nėra keista, kad pagrindinė miestelio šventovė – katalikiška. Šv. Trejybės bažnyčia, didžiausia katalikiška bažnyčia stačiatikybę išpažįstančioje Baltarusioje, yra vienintelė šventovė šalyje, kurioje mišios vykdomos ir lietuvių kalba! Apžiūrėję neogotikinę bažnyčią, kurios bokštų aukštis siekia 62 metrus, keliausime prie 13 km ilgio Naručio ežero, kuris tarpukariu buvo nurodomas kaip didžiausias Lietuvos ežeras. Aplankę Naručio kurortą, kuriame nemažai sanatorijų ir gydyklų, vyksime į Vitebską – Baltarusios kultūros sostinę. Pasivaikščiosime po miestą: aplankysime Tūkstantmečio aikštę, XII a. sukonstruotą Apreiškimo cerkvę, kurios freskomis sužavėtas Napoleonas jos negrobstė, o šventovėje įkūrė kareivių ligoninę, miesto simbolį – rotušę, kuri buvo pastatyta 1775 m. savo pirmtakės vietoje, Laisvės aikštę, amfiteatrą – vasaros metu čia koncentruojantį daugelį miesto renginių, Katedros aikštę, gubernatorių rūmus – buvusią ATR bajorų Kudzinovičių šeimos rezidenciją, kurioje 1812 m. dviems savaitėms buvo apsistojęs Napoleonas. Bus labai įdomu apsilankyti archeologinėje Vitebsko pilies teritorijoje, susijusioje su reikšminga asmenybe, su kurios gyvenimu susipažinsime Markui Šagalui skirtame muziejuje. Šiame name baltarusių – žydų kilmės modernaus meno kūrėjas gyveno 13 metų. Laisvu laiku galėsite savarankiškai pasidairyti po Napoleoną žavėjusį miestą. Dienos pabaigoje įsikursime viešbutyje Vitebske.
Po pusryčių vyksime į Polocką – seniausią Baltarusios miestą. Ekskursijos metu apžiūrėsime Žemutinės ir Aukštutinės pilies liekanas su išlikusia Ivano Rūsčiojo laikus menančia gynybine siena, Sofijos soborą – vieną seniausių bažnyčių Rytų Europoje, ne kartą kankintą įvairių gamtinių nelaimių bei gaisrų. Kai religinis statinys, po jį nusiaubusio dar vieno gaistro, 1762 m. buvo restauruotas architekto J. K. Glaubico, šis įgavo Vilniaus baroko mokyklos architektūros bruožų. Jei turėsime galimybę, pasiklausysime šventovės vargonų muzikos skambesių*. Pažintį su religiniu paveldu tęsime vaikščiodami po buvusius Jėzuitų kolegijos pastatus, apžiūrėsime Dievo Apsireiškimo soborą, Petro I-ojo namelį, Raudonąjį tiltą, paminklą Petrui Skorinai – Polocke gimusiam LDK visuomenės veikėjui, lotyniškai išspausdinusiam pirmąją knygą LDK teritorijoje. Lankysimės puikiai išsilaikiusiame XII a. sukonstruotame Šv. Eufrosinijos Polockietės stačiatikių moterų vienuolyne* bei Šv. Atsimainymo sobore, kurio freskos privers išsižioti iš nuostabos. Pastato reikšmė buvo suvokta jau XIX a., kai šis buvo pripažintas vertingu sakralinės architektūros paminklu. Vakare, baigę pažintį su reikšmingiausiais Šiaurės Baltarusios miestais, keliausime į Lietuvą. Namus pasieksime vėlai vakare.
Anksti rytą išvyksime iš Lietuvos ir keliausime per Baltarusią. Atvyksime į pirmąją stotelę – Gervėčius, kurie istoriniuose šaltiniuose minimi nuo XVI a. pradžios. Čia šimtmečius gyvena lietuviai, tad Gervėčių miestelis yra laikomas lietuviško etninio regiono centru, jungiančiu aplink jį esančius 15 kaimų. Todėl nėra keista, kad pagrindinė miestelio šventovė – katalikiška. Šv. Trejybės bažnyčia, didžiausia katalikiška bažnyčia stačiatikybę išpažįstančioje Baltarusioje, yra vienintelė šventovė šalyje, kurioje mišios vykdomos ir lietuvių kalba! Apžiūrėję neogotikinę bažnyčią, kurios bokštų aukštis siekia 62 metrus, keliausime prie 13 km ilgio Naručio ežero, kuris tarpukariu buvo nurodomas kaip didžiausias Lietuvos ežeras. Aplankę Naručio kurortą, kuriame nemažai sanatorijų ir gydyklų, vyksime į Vitebską – Baltarusios kultūros sostinę. Pasivaikščiosime po miestą: aplankysime Tūkstantmečio aikštę, XII a. sukonstruotą Apreiškimo cerkvę, kurios freskomis sužavėtas Napoleonas jos negrobstė, o šventovėje įkūrė kareivių ligoninę, miesto simbolį – rotušę, kuri buvo pastatyta 1775 m. savo pirmtakės vietoje, Laisvės aikštę, amfiteatrą – vasaros metu čia koncentruojantį daugelį miesto renginių, Katedros aikštę, gubernatorių rūmus – buvusią ATR bajorų Kudzinovičių šeimos rezidenciją, kurioje 1812 m. dviems savaitėms buvo apsistojęs Napoleonas. Bus labai įdomu apsilankyti archeologinėje Vitebsko pilies teritorijoje, susijusioje su reikšminga asmenybe, su kurios gyvenimu susipažinsime Markui Šagalui skirtame muziejuje. Šiame name baltarusių – žydų kilmės modernaus meno kūrėjas gyveno 13 metų. Laisvu laiku galėsite savarankiškai pasidairyti po Napoleoną žavėjusį miestą. Dienos pabaigoje įsikursime viešbutyje Vitebske.
Po pusryčių vyksime į Polocką – seniausią Baltarusios miestą. Ekskursijos metu apžiūrėsime Žemutinės ir Aukštutinės pilies liekanas su išlikusia Ivano Rūsčiojo laikus menančia gynybine siena, Sofijos soborą – vieną seniausių bažnyčių Rytų Europoje, ne kartą kankintą įvairių gamtinių nelaimių bei gaisrų. Kai religinis statinys, po jį nusiaubusio dar vieno gaistro, 1762 m. buvo restauruotas architekto J. K. Glaubico, šis įgavo Vilniaus baroko mokyklos architektūros bruožų. Jei turėsime galimybę, pasiklausysime šventovės vargonų muzikos skambesių*. Pažintį su religiniu paveldu tęsime vaikščiodami po buvusius Jėzuitų kolegijos pastatus, apžiūrėsime Dievo Apsireiškimo soborą, Petro I-ojo namelį, Raudonąjį tiltą, paminklą Petrui Skorinai – Polocke gimusiam LDK visuomenės veikėjui, lotyniškai išspausdinusiam pirmąją knygą LDK teritorijoje. Lankysimės puikiai išsilaikiusiame XII a. sukonstruotame Šv. Eufrosinijos Polockietės stačiatikių moterų vienuolyne* bei Šv. Atsimainymo sobore, kurio freskos privers išsižioti iš nuostabos. Pastato reikšmė buvo suvokta jau XIX a., kai šis buvo pripažintas vertingu sakralinės architektūros paminklu. Vakare, baigę pažintį su reikšmingiausiais Šiaurės Baltarusios miestais, keliausime į Lietuvą. Namus pasieksime vėlai vakare.
Atsiliepimų šiai kelionei nėra.