Puikus pasiūlymas vienoje gražiausių Baltijos jūros pakrančių - Nidoje. Siūlome nuostabias 7 nakvynių atostogas 4* viešbutyje “Nidus”. Įsikūręs pusiaukelėje tarp Kuršių marių ir jūros, netoli Nidos centro bei Nidos švyturio - tikrai puiki vieta išsvajotam poilsiui!
Pusryčiai
7nakvynės
Pusryčiai
7nakvynės
Pusryčiai
7nakvynės
Dėmesio!
Nidus 4* viešbutis su nedidele, kompaktiška teritorija, vos už apie 600 m nuo paplūdimio. Jaukūs, tvarkingi numeriai, nuostabus restoranas, tinkantis pietums, vakarienėns, kokteilių vakarėliams ir pokyliams, nemokamas bevielis internetas ir nedidelis SPA centras su sauna ir sūkurine vonia. Tikra svajonė ieškantiems ramaus ir kokybiško poilsio.Taip pat viešbutis priima ir nedidelius gyvūnus. Šunų paplūdimys vos už 1,5 km.
Keltu. Klaipėdoje esanti Tarptautinė Smiltynės jūrų perkėla jungia Kuršių neriją su likusia Lietuvos teritorijos dalimi. Nors keltai sezono metu plaukia kas pusvalandį, vasarą (ypač savaitgaliais) dėl turistų gausos prie perkėlos nusidriekia ilgos automobilių eilės ir persikėlimas trunka kelias valandas. Persikėlimu į/iš Kuršių neriją reikia pasirūpinti pačiam. Informacijos apie kainas ir tvarkaraščius ieškok čia>>>.
Nuosavu automobiliu. Nuo pagrindinio šalies uosto – Klaipėdos – kurortas nutolęs apie 50 km. Su Klaipėda Kuršių neriją jungia Tarptautinė Smiltynės jūrų perkėla (sezono metu keltas plaukia kas pusvalandį ir gabena tiek pėsčiuosius, tiek automobilius) už kurios iki Nidos driekiasi puikios būklės kelias – Nidos Smiltynės plentas 167. Nuosavu automobiliu Nidą galima pasiekti ir iš Kaliningrado srities pusės.
Autobusu.Autobusai į Nidą važiuoja iš visų didesnių Lietuvos miestų: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir kt. Veikia ir tarptautiniai reisai. Autobusu Nidą galima pasiekti ir iš Kaliningrado srities. Vietos viešasis transportas – autobusai ir mikroautobusai – nuolat vežioja keleivius į kitas Neringos gyvenvietes – Preilą, Pervalką, Juodkrantę.
Dviračiu. Iš Nidos per visą Kuršių neriją nutiestas 50 km. ilgio dviračių takas, kuris driekiasi iki pat Smiltynės perkėlos ir jungia kurortą su pagrindiniu Lietuvos uostu – Klaipėda.
Lėktuvu. Tarptautinis Palangos oro uostas nuo Nidos nutolęs 87 km. (50km. iki Tarptautinės Smiltynės jūrų perkėlos ir dar apie 37 km. nuo Klaipėdos iki Palangos oro uosto).
Traukiniu. Artimiausia traukinių stotis yra Klaipėdoje – apie 50 km. nuo Nidos.
Įvažiavimo į Nidą kaina yra vietinė Neringos miesto rinkliava. Nidos ekologinis mokestis – taip dar yra vadinama vietinė rinkliava, renkama už įvažiavimą į Kuršių Nerijos nacionalinį parką. Šiuo mokesčiu apmokestinamos transporto priemonės, atvykstančios į parko teritoriją. Mokestį administruoja Neringos miesto savivaldybė. Nidos ekologinis mokestis renkamas Kontrolės postuose. Vienas iš postų, kurį dažniausiai ir kerta atvykę į Kuršiu Neriją poilsiautojai, yra įsikūręs kelyje Smiltynė – Nida, 10-ajame kilometre, Alksnynėje – Alksnynės kontrolės postas. Atvykstant keltu, Naująja perkėla, iki Alksnynės vietinės rinkliavos posto reikės įveikti 7 kilometrus. Kitas postas yra įsikūręs prie Lietuvos – Rusijos sienos, jis vadinamas Nidos kontrolės postu, nuo Nidos jis nutolęs apie 3 kilometrus. Atsiskaityti už įvažiavimą į Kuršių Nerijos nacionalinį parką galima postuose grynaisiais pinigais arba banko kortele. Mokestį už įvažiavimą į Kuršių Nerijos nacionalinį parką taip pat galima sumokėti iš anksto – internetu. Iš anksto įsigytų (internetu) įvažiavimo į Neringą bilietų galiojimo laikotarpis yra toks, kokį pasirinkote, pirkdami bilietą, perkelti į ateinančius metus galimybės nėra. Išankstinį bilietą internetu galite įsigyti čia: unipark.lt/lt/neringa/
- V. K. Mizgirių gintaro galerija – muziejus
- Tomo Mano memorialinis muziejus . 1966 m. pamaryje įkurtas Nidoje vasarojusio vokiečių novelisto, Nobelio premijos laureato Tomo Mano memorialinis muziejus. Nuo 1995 m. šis restauruotas vasarnamis yra tapęs ir kultūros centru – jame organizuojami įvairūs renginiai.
- Neringos istorijos muziejuje eksponuojami įvairūs senosios nidiškių buities elementai, darbo įrankiai, istorinės nuotraukos ir atvirukai, dailės dirbiniai. Galima iš arčiau susipažinti su vietos gyventojų tradiciniais verslais – žvejyba, varnų gaudymu ir kt. Čia taip pat galima išvysti Parnidžio kopos vakarinėje dalyje buvusios akmens amžiaus gyvenvietės archeologinių radinių.
- Saulės laikrodis. Ant Parnidžio kopos esantis ir į 53 metrų aukštį iškylantis saulės laikrodis – tai vienas iš turistų labiausiai lankomų objektų Nidoje ir aukščiausias Kuršių nerijos taškas. Laiptuotos aikštelės centre stovintis 36 tonų svorio obelisko akmuo, kuris buvo atgabentas iš Karelijos skaldyklų, – tai laikrodžio rodyklė. Nuo šio obelisko krintantis šešėlis ant puslankiu išdėstytų granito pakopėlių rodo laiką.
- Parnidžio kopa. Nidos pietuose esanti viena didžiausių Kuršių nerijos kopų – Parnidžio kopa – iškilusi 52 m virš jūros lygio. Ant jos esantis Saulės laikrodis – vienas turistų labiausiai lankomų objektų Nidoje ir aukščiausias Kuršių nerijos taškas.
- Didžioji (arba Sklandytojų) kopa. 70 metrų aukštį kadaise siekusi kopa ilgai buvo pati didžiausia Kuršių nerijoje, todėl ir pavadinta „Didžiąją“. Tačiau per XX amžiaus paskutinį dešimtmetį dėl laisvo turistų vaikščiojimo ir leidimosi kopos šlaitais jos aukštis gerokai sumažėjo ir dabar siekia tik 50 metrų. Per Didžiosios kopos vidurį driekiasi Lietuvos ir Rusijos (Kaliningrado srities) siena (ją žymi pasienio kuolelis). 1932 m. Nidoje buvo įkurta sklandymo mokykla ir nuo šios kopos besimokantys sklandytojai kildavo į dangų, todėl ji taip pat vadinama Sklandytojų kopa, tačiau šis pavadinimas mažiau populiarus.
- Nidos švyturys. Ant Urbo kalno, 79 m virš jūros lygio esantis švyturys – tai navigacinis ženklas, kurio signalas matomas už 22 jūrmylių (apie 40 kilometrų). Švyturys siunčia baltos šviesos signalus (2 trumpi ir vienas ilgas blyksnis), kurių paskirtis – padėti orientuotis jūreiviams jūroje ir informuoti, kad čia nėra uosto.
- Urbo kopa. Urbo kopa – tai dar viena įspūdinga kopa, esanti šalia Nidos. Čia galima apžiūrėti Nidos švyturį, aplankyti prancūzų belaisvių kapines. Šiomis kopomis žavėjosi ir prancūzų filosofas bei rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas Žanas Polis Sartras, kuris Nidoje lankėsi 1965 m.
- Žvejo etnografinė sodyba. Naglių gatvėje 1974 m. įrengta žvejo etnografinė sodyba – tai 1900 m. pastatytas, bet vėliau ledo lyčių sugriautas gyvenamasis namas. XIX–XX a. namas atkurtas, tačiau jame gyvenusi šeima jau buvo iškelta gyventi kitur. Dabar žvejo etnografinėje sodyboje organizuojami spektakliai, folkloro, etnografinių ansamblių koncertai, savo dirbinių parodas rengia tautodailininkai.
Nidus 4* viešbutis su nedidele, kompaktiška teritorija, vos už apie 600 m nuo paplūdimio. Jaukūs, tvarkingi numeriai, nuostabus restoranas, tinkantis pietums, vakarienėns, kokteilių vakarėliams ir pokyliams, nemokamas bevielis internetas ir nedidelis SPA centras su sauna ir sūkurine vonia. Tikra svajonė ieškantiems ramaus ir kokybiško poilsio.Taip pat viešbutis priima ir nedidelius gyvūnus. Šunų paplūdimys vos už 1,5 km.
Keltu. Klaipėdoje esanti Tarptautinė Smiltynės jūrų perkėla jungia Kuršių neriją su likusia Lietuvos teritorijos dalimi. Nors keltai sezono metu plaukia kas pusvalandį, vasarą (ypač savaitgaliais) dėl turistų gausos prie perkėlos nusidriekia ilgos automobilių eilės ir persikėlimas trunka kelias valandas. Persikėlimu į/iš Kuršių neriją reikia pasirūpinti pačiam. Informacijos apie kainas ir tvarkaraščius ieškok čia>>>.
Nuosavu automobiliu. Nuo pagrindinio šalies uosto – Klaipėdos – kurortas nutolęs apie 50 km. Su Klaipėda Kuršių neriją jungia Tarptautinė Smiltynės jūrų perkėla (sezono metu keltas plaukia kas pusvalandį ir gabena tiek pėsčiuosius, tiek automobilius) už kurios iki Nidos driekiasi puikios būklės kelias – Nidos Smiltynės plentas 167. Nuosavu automobiliu Nidą galima pasiekti ir iš Kaliningrado srities pusės.
Autobusu.Autobusai į Nidą važiuoja iš visų didesnių Lietuvos miestų: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir kt. Veikia ir tarptautiniai reisai. Autobusu Nidą galima pasiekti ir iš Kaliningrado srities. Vietos viešasis transportas – autobusai ir mikroautobusai – nuolat vežioja keleivius į kitas Neringos gyvenvietes – Preilą, Pervalką, Juodkrantę.
Dviračiu. Iš Nidos per visą Kuršių neriją nutiestas 50 km. ilgio dviračių takas, kuris driekiasi iki pat Smiltynės perkėlos ir jungia kurortą su pagrindiniu Lietuvos uostu – Klaipėda.
Lėktuvu. Tarptautinis Palangos oro uostas nuo Nidos nutolęs 87 km. (50km. iki Tarptautinės Smiltynės jūrų perkėlos ir dar apie 37 km. nuo Klaipėdos iki Palangos oro uosto).
Traukiniu. Artimiausia traukinių stotis yra Klaipėdoje – apie 50 km. nuo Nidos.
Įvažiavimo į Nidą kaina yra vietinė Neringos miesto rinkliava. Nidos ekologinis mokestis – taip dar yra vadinama vietinė rinkliava, renkama už įvažiavimą į Kuršių Nerijos nacionalinį parką. Šiuo mokesčiu apmokestinamos transporto priemonės, atvykstančios į parko teritoriją. Mokestį administruoja Neringos miesto savivaldybė. Nidos ekologinis mokestis renkamas Kontrolės postuose. Vienas iš postų, kurį dažniausiai ir kerta atvykę į Kuršiu Neriją poilsiautojai, yra įsikūręs kelyje Smiltynė – Nida, 10-ajame kilometre, Alksnynėje – Alksnynės kontrolės postas. Atvykstant keltu, Naująja perkėla, iki Alksnynės vietinės rinkliavos posto reikės įveikti 7 kilometrus. Kitas postas yra įsikūręs prie Lietuvos – Rusijos sienos, jis vadinamas Nidos kontrolės postu, nuo Nidos jis nutolęs apie 3 kilometrus. Atsiskaityti už įvažiavimą į Kuršių Nerijos nacionalinį parką galima postuose grynaisiais pinigais arba banko kortele. Mokestį už įvažiavimą į Kuršių Nerijos nacionalinį parką taip pat galima sumokėti iš anksto – internetu. Iš anksto įsigytų (internetu) įvažiavimo į Neringą bilietų galiojimo laikotarpis yra toks, kokį pasirinkote, pirkdami bilietą, perkelti į ateinančius metus galimybės nėra. Išankstinį bilietą internetu galite įsigyti čia: unipark.lt/lt/neringa/
- V. K. Mizgirių gintaro galerija – muziejus
- Tomo Mano memorialinis muziejus . 1966 m. pamaryje įkurtas Nidoje vasarojusio vokiečių novelisto, Nobelio premijos laureato Tomo Mano memorialinis muziejus. Nuo 1995 m. šis restauruotas vasarnamis yra tapęs ir kultūros centru – jame organizuojami įvairūs renginiai.
- Neringos istorijos muziejuje eksponuojami įvairūs senosios nidiškių buities elementai, darbo įrankiai, istorinės nuotraukos ir atvirukai, dailės dirbiniai. Galima iš arčiau susipažinti su vietos gyventojų tradiciniais verslais – žvejyba, varnų gaudymu ir kt. Čia taip pat galima išvysti Parnidžio kopos vakarinėje dalyje buvusios akmens amžiaus gyvenvietės archeologinių radinių.
- Saulės laikrodis. Ant Parnidžio kopos esantis ir į 53 metrų aukštį iškylantis saulės laikrodis – tai vienas iš turistų labiausiai lankomų objektų Nidoje ir aukščiausias Kuršių nerijos taškas. Laiptuotos aikštelės centre stovintis 36 tonų svorio obelisko akmuo, kuris buvo atgabentas iš Karelijos skaldyklų, – tai laikrodžio rodyklė. Nuo šio obelisko krintantis šešėlis ant puslankiu išdėstytų granito pakopėlių rodo laiką.
- Parnidžio kopa. Nidos pietuose esanti viena didžiausių Kuršių nerijos kopų – Parnidžio kopa – iškilusi 52 m virš jūros lygio. Ant jos esantis Saulės laikrodis – vienas turistų labiausiai lankomų objektų Nidoje ir aukščiausias Kuršių nerijos taškas.
- Didžioji (arba Sklandytojų) kopa. 70 metrų aukštį kadaise siekusi kopa ilgai buvo pati didžiausia Kuršių nerijoje, todėl ir pavadinta „Didžiąją“. Tačiau per XX amžiaus paskutinį dešimtmetį dėl laisvo turistų vaikščiojimo ir leidimosi kopos šlaitais jos aukštis gerokai sumažėjo ir dabar siekia tik 50 metrų. Per Didžiosios kopos vidurį driekiasi Lietuvos ir Rusijos (Kaliningrado srities) siena (ją žymi pasienio kuolelis). 1932 m. Nidoje buvo įkurta sklandymo mokykla ir nuo šios kopos besimokantys sklandytojai kildavo į dangų, todėl ji taip pat vadinama Sklandytojų kopa, tačiau šis pavadinimas mažiau populiarus.
- Nidos švyturys. Ant Urbo kalno, 79 m virš jūros lygio esantis švyturys – tai navigacinis ženklas, kurio signalas matomas už 22 jūrmylių (apie 40 kilometrų). Švyturys siunčia baltos šviesos signalus (2 trumpi ir vienas ilgas blyksnis), kurių paskirtis – padėti orientuotis jūreiviams jūroje ir informuoti, kad čia nėra uosto.
- Urbo kopa. Urbo kopa – tai dar viena įspūdinga kopa, esanti šalia Nidos. Čia galima apžiūrėti Nidos švyturį, aplankyti prancūzų belaisvių kapines. Šiomis kopomis žavėjosi ir prancūzų filosofas bei rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas Žanas Polis Sartras, kuris Nidoje lankėsi 1965 m.
- Žvejo etnografinė sodyba. Naglių gatvėje 1974 m. įrengta žvejo etnografinė sodyba – tai 1900 m. pastatytas, bet vėliau ledo lyčių sugriautas gyvenamasis namas. XIX–XX a. namas atkurtas, tačiau jame gyvenusi šeima jau buvo iškelta gyventi kitur. Dabar žvejo etnografinėje sodyboje organizuojami spektakliai, folkloro, etnografinių ansamblių koncertai, savo dirbinių parodas rengia tautodailininkai.
Pusryčiai
7nakvynės
Pusryčiai
7nakvynės
Pusryčiai
7nakvynės
Atsiliepimų šiai kelionei nėra.